T. F. Lombardi SJ apie apaštališkąjį vizitą Korėjoje: „Popiežius paliečia širdis, nes neša gyvą Evangeliją“

Pasibaigus apaštalinei kelionei į Korėją, Vatikano Spaudos salės direktorius t. Federico Lombardi apžvelgia kelionę, paminėdamas popiežiaus vizito indėlį kelyje link Korėjų susitaikymo.

Pasak jo, pasidalijusios Korėjos, o plačiau žvelgiant – susitaikymo ir taikos tema, buvo nuolatinė šios kelionės palydovė. Popiežiaus nuostata, kurią liudijo jo atsakymas jaunimui bei jo paskutinė homilija, kuri buvo dedikuota šiai temai Seulo katedroje, remiasi Evangelija, yra labai krikščioniška, skatinanti gilius pokyčius, kurie vestų į taiką ir susitaikymą. Popiežius gerai žino, kad jis nėra politikas, įgyvendinantis taiką pasaulyje, o moralinis ir religinis lyderis, taigi jo veikimas kitoks, gilesnis ir toliaregiškas, vedantis į dialogą ir širdžių atsivertimą, abipusį įsiklausymą. Pasak t. Lombardi, tokia buvo popiežiaus žinia Korėjos susitaikymo atžvilgiu. Ir nors galbūt kažkas liko kiek nusivylęs, nes tikėjosi stipresnių pareiškimų, kurie pasmerktų Šiaurės Korėjos režimą ar persekiojimus, tačiau popiežiaus vizito užduotis buvo ne tokia. Jis žvelgia į situaciją, kuri tęsiasi jau 66 metus, ir mėgina sudaryti prielaidas, kad ši pasikeistų iš esmės, taigi jis pradeda nuo susitaikymo, gimstančio širdyse.

Korėjos vyskupų konferencijos pirmininkas viename interviu Vatikano radijui paminėjo: „Pranciškus mus paguodė ir privertė šypsotis“. Ar „empatiją“ visos korėjiečių tautos atžvilgiu išreiškė tuo pat būdu, kaip kalbėjo su vyskupais? Tėvas Lombardi patvirtina, kad šiame pokalbyje gerai atsispindėjo popiežiaus lūkesčiai, jog Bažnyčia turi susitikti su kitokių pažiūrų, kito tikėjimo žmonėmis, su kuriais megztų dialogą. Vatikano Spaudos salės direktoriaus nuomone, Azijos atveju kitaip kalbėta apie „susitikimo kultūrą“. Popiežius dar kartą parodė, kaip paprastai jis eina susitikti kito, matydamas jį krikščioniško tikėjimo šviesoje kaip Dievo atvaizdą, atskleisdamas gilią meilę, kurią parodė visiems kenčiantiems, kuriuos susitiko. Tai labai paveikė korėjiečius, kurie vertina ypatingą katalikų Bažnyčios indėlį, jos dėmesį silpniausiems visuomenės nariams. Popiežiaus veiksmai visiems padėjo suprasti, jog jis apkabina, myli, pasitinka visus Korėjos žmones, kad ir kokia jų būtų situacija, pasakojo t. F. Lombardi.

Vienas įsimintiniausių momentų, kuris išliks korėjiečių atmintyje – tai popiežiaus apsilankymas Kottongnaes žmonių su negalia centre. „Kažkas man priminė šv. Pranciškaus žodžius – Evangeliją reikia skelbti visada, visu savo gyvenimu, jei reikia – ir pasitelkiant žodžius“, - sako t. Lombardi. Anot jo, popiežius Pranciškus labai gyvai pasinaudojo šiuo patarimu. Jam nereikėjo sakyti įspūdingų kalbų – nes jei jis susitiko su mažais vaikais, turinčiais negalią, nebuvo prasmės įspūdingoms kalboms, kad ir gražiausioms, kadangi jie nebūtų pajėgę jų suprasti. Apkabinimas, meilumas, konkrečios meilės kalba yra visiems suprantama, universali. Visi šventieji tai suprato. Pranciškus, Motina Teresė, kuri vėliau dirbo Azijoje – kaip jiems pavyko perduoti žinią? Nes įkūnijo krikščioniškos meilės žinią. Popiežiui Pranciškui tai pavyksta, tai yra jo dovana – bendrauti paprastai ir natūraliai. Tie maži vaikai su negalia, kurie buvo apleisti – jiems iš tiesų labiausiai reikia meilės, ir jie galėjo atrasti, pagal savo supratimą, gyvenimo prasmę krikščioniškos meilės dėka.

T. F. Lombardi SJ paminėjo ir pasauliečių svarbą Korėjos Bažnyčios gyvenime. Vakarams Azijos Bažnyčios menkai pažįstamos, tačiau vertėtų daug ko iš jų pasimokyti. Kunigas pasakojo, kad popiežiaus kelionės metu buvo pabrėžiami keli aspektai: Korėjos Bažnyčia gimė vietinių pasauliečių dėka, kurie evangelinės žinios vertę atrado ieškodami gyvenimo tiesos, ji nebuvo atnešta misionierių atvykusių iš užsienio. Taigi tikėjimas kyla iš žmonių širdies, o ne „primetamas“ iš išorės. Kitas bruožas – ypatingas kankinystės liudijimas. Jų tikėjimas buvo toks stiprus, kad padėjo iškęsti baisius kankinimus.

Tėvas F. Lombardi patvirtina, kad kelionės metu popiežius nepamiršo tragedijos, kurią išgyvena Irako žmonės. Susirūpinimą išreiškė ne tik žinutėmis, skelbtomis „Twitter“ tinkle, tačiau ir baigiamųjų Mišių bendruomeninės maldos metu spontaniškai pakviesdamas melstis už kardinolą Filoni ir jo misiją Irake, apskritai už visą situaciją Irake. „Tai liudija kaip darniai popiežius apglėbia visas Bažnyčios dimensijas, ypač tas, kur išgyvenama kančia ir sunkumai. Be to, Korėjoje persekiojimų, kančios tema ypatingai aktuali, tai išgyvenama ir šiandienos istorijoje“, apibendrino t. F. Lombardi. (Vatikano radijas)