Popiežiaus susitikimas su jaunimu Korėjos Solmoe šventovėje: kaip būti autentiškais ir džiaugsmingais Evangelijos liudytojais (+video)

Tęsdamas kelionę Pietų Korėjoje, penktadienį po pietų popiežius malūnsparniu atvyko į Solmoe šventovę susitikti su jaunimu. Solmoe, „pušų giraitės kalva“, tai gimtoji kankinio Šv. Andrejaus Kim Taegono, vieta. Švenčiant jo kankinystės 150-ąsias metines, 1996 m. vietinė katalikų parapija rekonstravo jo namus ir juose įrengė šventovę. Asamblėja vyko šalia maldos namų pastatytoje milžiniškoje palapinėje, kur rugpjūčio 13 d. buvo inauguruota šeštoji Azijos Jaunimo diena, į kurią susibūrė tūkstančiai jaunuolių iš 23 Azijos šalių.

Susitikimas prasidėjo teatralizuotu muzikiniu jaunimo grupių pasirodymu. Vėliau popiežių pasveikino Tedžono vyskupas Lozorius You Heong-sik.

„Gera mums čia būti!“ (Mt 17, 4). Šiuos žodžius Šv. Petras ištarė ant Taboro kalno Jėzaus atsimainymo šlovės akivaizdoje. Iš tiesų, gera mums būti kartu šioje šventovėje, dedikuotoje Korėjos kankiniams, per kuriuos Viešpaties šlovė atsiskleidė šios šalies Bažnyčios aušroje“, - taip kreipėsi popiežius į jaunimą. Padėkojęs už šiltą priėmimą, dovanotą entuziazmą, džiaugsmingas dainas, tikėjimo liudijimus, gražiai išreikštą skirtingų kultūrų įvairovę ir turtingumą, popiežius pasidalijo mintimis apie šeštosios Azijos jaunimo dienos temą „Pakilk, Azijos jaunime. Kankinių šlovė šviečia jums“. Kaip Viešpaties šlovė suspindo herojiškame kankinių liudijime, taip Jis nori, kad ji šviestų jūsų gyvenimuose, o per jus nori nušviesti viso plataus kontinento gyvenimą.

Šiandien Kristus beldžiasi į jūsų širdies duris. Jis kviečia jus pakilti, būti budriais, pamatyti, kas gyvenime svarbiausia. Dar daugiau – Kristus kviečia jus išeiti į šio pasaulio greitkelius ir siaurus takelius, belstis į kitų žmonių širdžių duris, kviečiant juos priimti Kristų į savo gyvenimus, kalbėjo Šventasis Tėvas.

Šis didis susitikimas leidžia pamatyti koks Bažnyčios vaidmuo Dievo amžinybės plane. Kartu su kitais jaunuoliais jūs norite padėti statyti pasaulį, kur visi gyventume taikiai ir draugiškai, įveikdami kliūtis, atmesdami smurtą, nusistatymus. Bažnyčia turi būti vienybės sėkla visai žmonių šeimai. Kristuje visos tautos ir visi žmonės kviečiami į vienybę, kuri nesugriauna įvairovės, tačiau ją pripažįsta, sutaiko ir praturtina.

Tačiau kokia tolima atrodo pasaulio dvasia šiam planui, kaip dažnai ne tik aplink mus, tačiau ir mūsų širdyse gerumo ir vilties sėklas, kurias bandome sėti, nustelbia egoizmo, priešiškumo sėklos. Mus neramina auganti praraja mūsų visuomenėse tarp turtingųjų ir vargšų, matome turto, valdžios ir malonumo stabmeldystę, kuri brangiai kainuoja žmonių gyvenimams, o kiek mūsų draugų ir bendraamžių kenčia nuo dvasinio skurdo, vienatvės. Dievas atrodo pašalintas iš šio paveikslo. Atrodo, tarsi pasaulyje ima plisti dvasinė dykuma, kuri paveikia ir jaunimą, atimdama iš jo viltį ar net gyvenimą, tęsė popiežius. Tačiau Evangelija mus moko, kad Jėzaus Dvasia gali atnešti gyvenimą į kiekvieno žmogaus širdį ir perkeisti kiekvieną situaciją. Šia žinia esate pakviesti dalintis su savo bendraamžiais: mokykloje, darbe, šeimose, universitetuose, sakė popiežius.

Prieš tai skaitęs kalbą, popiežius spontaniškai atsiliepė į jaunų žmonių liudijimus. „Vienas mano draugas vakar man sakė, jog negalima jaunimui skaityti kalbos, reikia kalbėti spontaniškai“, paminėjo jis. Kalbėdamas apie vienos merginos liudijimą, kuriame ji pasidalijo nerimu apie vidinį konfliktą – ar pasirinkti pašvęstąjį gyvenimą, ar studijuoti ir padėti kitiems, popiežius Pranciškus sakė, jog kokį kelią jaunas žmogus bepasirinks, tikslas visuomet bus tas pats: garbinti Dievą ir daryti gera kitiems. Popiežius sakė ir pats kadaise yra uždavęs sau šį klausimą: kokį kelią pasirinkti? Tačiau kelią parenka Viešpats, o žmogus turi jį jausti ir klausti: „Viešpatie, ką turiu daryti?“ Tokia turi būti jauno žmogaus malda: „Viešpatie, ką nori, kad daryčiau?“ Malda ir kai kurių tikrų draugų patarimas padės atrasti kelią, kurio Viešpats nori iš mūsų, kalbėjo popiežius, pakviesdamas susirinkusius drauge užduoti Viešpačiui šį klausimą.

Atsakydamas į skausmingą klausimą apie pasidalijimą tarp Korėjos brolių, popiežius pabrėžė, kad nėra dviejų Korėjų – ji viena, tik ji padalinta; tai padalinta šeima. Kaip padėti šiai šeimai susivienyti? Pasak popiežiaus, visų pirma reikia melstis už Šiaurės Korėjos brolius, prašyti Viešpaties padėti susivienyti. Reikia ir viltis: „Korėja viena, ji yra šeima. Esate broliai, kurie kalba ta pačia kalba. Kai žmonės kalba ta pačia kalba, dar gyva ir žmogiška viltis“.

Priminęs palyginimą apie Sūnaus palaidūno palyginimą, kurio inscenizaciją kiek anksčiau atliko korėjiečių jaunuoliai, popiežius atkreipė dėmesį, kad joks žmogus nežino, kas jo laukia gyvenime. Popiežius priminė: „Galime pridaryti ir labai negražių dalykų, tačiau nepulkime į neviltį, nes Tėvas visuomet mūsų laukia! Reikia grįžti į namus, pas Tėvą. Ir jei esu didelis nusidėjėlis, jis iškels didelę puotą. O jūs, kunigai, priimkite nusidėjėlius ir būkite gailestingi“, kalbėjo Šventasis Tėvas, cituodamas Jėzaus žodžius, jog danguje daugiau džiaugsmo dėl vieno nusidėjėlio, kuris grįžta, nei dėl šimto teisiųjų, kurie lieka namuose.

Galiausiai popiežius pateikė tris pasiūlymus, kaip būti autentiškais ir džiaugsmingais Evangelijos liudytojais: visų pirma reikia remtis jėgomis, kurias suteikia Kristus. Neprarasti vilties jo žodžių tiesa ir jo malonės galia, niekada neabejoti dvasios jėga.

Antra, išlikti arti Viešpaties kasdieninėje maldoje. Garbinti Dievą. Semtis džiaugsmo ir jėgų iš Eucharistijos. Išlaikyti tyrą širdį, nuolat priimant Atgailos sakramentą. Neapleisti Meilės Evangelijos: kiek įmanoma labiau įsitraukti į gailestingumo darbus. Galiausiai, popiežius paprašė jaunimo, kad kiekviena jų mintis, darbas būtų lydima Kristaus žodžių išminties ir jo tiesos galios.

Popiežius baigė kalbą melsdamas Švč. Mariją globoti jaunuolius. Palinkėjęs, kad šv. Jonas Paulius II, Pasaulio Jaunimo dienų pradininkas, visuomet lydėtų jaunuolius iš dangaus, popiežius Pranciškus palaimino jaunimą. (Vatikano radijas)