Popiežius Pranciškus oficialiame susitikime su pietų Korėjos prezidente, vyriausybės ir diplomatinio korpuso nariais (+video)

Rugpjūčio 14 dienos, ketvirtadienio pavakare vietos laiku, popiežius dalyvavo pirmajame oficialiame susitikime vadinamuosiuose „Mėlynuosiuose Rūmuose“, prezidento būstinėje. Čia jis susitiko su šalies vadove Park Geun-Hye, vyriausybės ir diplomatinio korpuso nariais. Šventasis Tėvas visus pasveikinęs, padėkojęs už svetingumą ir pastangas, kad jo vizitas praeitų sklandžiai, taip pat kalbėjo, kad džiaugiasi galėdamas atvykti į Korėją, į „ramaus ryto žemę“ ir susipažinti ne vien su šios šalies gamtos grožiu, bet ypač su žmonių ir šalies istorinio bei kultūrinio turto grožiu. Taip, šis nacionalinis paveldas patiria išbandymų pastaraisiais prievartos, persekiojimų ir karo metais. Bet nepaisant visko, dienos karštis ir nakties tamsumas galiausiai užleidžia vietą ryto ramybei, kuri yra nesikeičianti teisingumo, taikos ir vienybės viltis. Viltis yra didelė dovana, kuri padeda siekti šių tikslų, tokių reikalingų ne vien korėjiečiams, bet visam regionui ir pasauliui.

Pranciškus savo klausytojams priminė du pagrindinius savo apaštalinės kelionės tikslus – dalyvavimą Azijos katalikiško jaunimo dienose, džiugioje to paties tikėjimo šventėje, ir 124 tikėjimo kankinių beatifikaciją.

Šios dvi šventės, - sakė Pranciškus, - papildo viena kitą. Korėjiečių kultūra supranta savo senolių orumą ir išmintį, gerbia jų vaidmenį visuomenėje. Mes, katalikai, gerbiame savo protėvius, kurie patyrė kankinystę dėl tikėjimo, nes buvo pasiruošę atiduoti gyvybę už tiesą, į kurią įtikėjo ir pagal kurią siekė gyventi. Jie mus moko pilnai gyventi dėl Dievo ir artimo.

Didi ir išmintinga tauta, - tęsė Pranciškus, - neapsiriboja meile savo tradicijoms, bet taip pat teikia svorį jaunimui, kuriems perduoda savo praeities paveldą ir pritaiko jį dabarties laiko uždaviniams. Kiekvieną kartą, kai jaunuoliai susitinka, kaip ir šiuo atveju, tai yra brangi proga visiems mums išklausyti jų vilčių ir rūpesčių. Turime apmąstyti apie mūsų vertybių perdavimo būdo tinkamumo ir apie tai, kokią visuomenę ruošiamės jiems palikti. Šiame kontekste manau, kad yra ypatingai svarbu mums apgalvoti apie galimybę perduoti mūsų jaunuoliams taikos dovaną. Tai labai reikšminga Korėjai, kuri jau ilgai kenčia nuo taikos trūkumo.

Kalbėdamas apie taiką Pranciškus priminė, kad tai toli gražu nėra lengvas uždavinys. Tai nėra vien karo nebuvimas, bet teisingumo įgyvendinimas, nepasitikėjimo mūrų griovimas, susitaikymas ir solidarumas, didžiulė kantrybė ieškant išeičių, nereikalingos kritikos, kaltinimų ir jėgos demonstravimo atsisakymas. Visa tai iš tiesų sunku pasiekti, bet tame yra tikrasis ir žmogiškas gėris.

Žmogiško gėrio reikia ieškoti ir pačiame šalies vystymosi procese, kuris turi būti ne vien ekonominis, bet ir socialinis. Popiežius palinkėjo, kad Korėjos pažanga būtų lydima bendradarbiavimo, solidarumo ir dialogo, dėmesiu vargšams ir pažeidžiamiems, kad šalis taptų „solidarumo globalizacijos“ pavyzdžiu.

Katalikų bendruomenė Korėjoje trokšta pilnai dalyvauti šalies gyvenime, ugdyti jaunimą, ugdyti jautrumą vargšams, savo išmintimi prisidėti sprendžiant didžiuosius šalies politinius ir socialinius klausimus. Telaimina Viešpats, ypatingu būdu, senolius ir jaunuolius, kurie yra mūsų turtas ir mūsų ateities viltis, baigdamas savo kalbą linkėjo Šventasis Tėvas. (Vatikano radijas)