Leideno universiteto bibliotekoje – galbūt seniausio pasaulyje Korano rankraščio fragmentas

Liepos pabaigoje Leideno universitetas Olandijoje paskelbė, kad jo saugomi Korano fragmentai gali būti šimtmečiu senesni nei manyta. Remiantis raštu ir stiliumi, buvo manyta, kad fragmentas galėjo būti parašytas 770 – 830 metais. Tačiau atlikti radioaktyviosios anglies tyrimai rodo, kad fragmentas, naudojant papirusą ir odą, galėjo būti parašytas 650 – 715 metų laikotarpiu, praėjus nuo 30 iki 70 metų po Mahometo mirties.

Jei šis datavimas yra teisingas, fragmentas galėtų siektų trečiojo kalifo, po Mahometo, Utmano valdymo laikotarpį 644 – 656 metais. Pasak paties islamo tradicijos, šis kalifas nurodęs išleisti vieną norminį Korano leidimą, kad išvengtų problemų dėl skirtingais dialektais ir skirtingomis reikšmėmis perduodamų pasakojimų. Tuo tarpu nemažai Korano tyrinėtojų mano, kad galutinis norminis Korano tekstas susiformavo IX amžiuje.

Kalbant apie Naująjį Testamentą, krikščionių pamatinį tekstą, jau atlikta daugybė teksto kritikos tyrimų, siekiant ištirti kaip ir kada tekstai galėjo būti parašyta, koks jų kontekstas, kaip jie buvo perrašomi ir perduodami, kokios yra raidžių ar žodžių variacijos, kodėl jos atsirado, kaip buvo perduodamos viename ar kitame geografiniame regione.

Siekiant atlikti panašų darbą Korano atžvilgiu, 2011 metais vokiečių ir prancūzų tyrinėtojai, kartu su mokslininkais iš kitų valstybių pradėjo „Coranica“ projektą, kuris tęsis keliolika metų.

Pirmasis jo tikslas: užbaigti visų seniausių Korano fragmentų, rankraščių katalogą, siekiant kiek įmanoma tikslesnio datavimo, dėmesį ypač kreipiant į Umajidų valdymo laikotarpį ir rankraščius, parašytus hijazi stiliumi. Reikia atsiminti, kad radioaktyviosios anglies tyrimams reikia paaukoti apie 1 kvadratinį centimetrą pergamento. Turint keletą lapų tai gali būti priimtina auka, bet jei fragmentas yra mažas, sudarytas iš kelių ar keliolikos eilučių, teks naudoti kitus metodus. Serijoje „Documenta coranica“ bus publikuotos, daugeliu atveju pirmą kartą, neretai privačioms kolekcijoms priklausančių originalių fragmentų faksimilės, greta pateikiant perrašytą tekstą ir paleografinę informaciją. Šie tekstai, jų variacijos, bus lyginami su paplitusiu Korano tekstu, kuris buvo išspausdintas 1924 metais Kaire, remiantis 11 ir 12 amžiaus rankraščiais iš Andalūzijos.

Taip pat norima sudaryti katalogą tų Korano citatų, kurios buvo užrašytos ant kitų objektų: monetų, akmenų, dekoracijų ir pan.

Lygiagrečiai bus kuriamas „Glossarium coranica“, enciklopedinis žodynas apie kalbas, religijas ir kultūras Arabijoje, Mahometo gyvenimo laikotarpiu, ir jų atspindžius Korano kalboje. Pasitelkiama taip pat meno istorija ir archeologiniai tyrimai. Taip bus paruoštas materialinis-kritinis Korano leidimas, suteiksiantis geresnį supratimą apie arabų islamo tradicijoje išsaugotą Korano formą. (Vatikano radijas)