Po savaitės Šventasis Tėvas keliaus į Korėją

Jau po keleto dienų, rugpjūčio 13-ąją, popiežius Pranciškus išskris į Korėją. Tai bus trečioji jo pontifikato apaštališkoji kelionė už Italijos ribų (po dalyvavimo Pasaulio jaunimo dienose Rio de Žaneire pernai ir kelionės į Šventąją Žemę šiemet pavasarį). Nukeliavęs į Korėją, Šventais Tėvas susitiks su ten vyksiančių Azijos jaunimo dienų dalyviais, paskelbs palaimintaisiais aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje už tikėjimą į Kristų gyvybę atidavusius 124 kankinius, melsis už taiką ir padalintos korėjiečių tautos vienybę.

* * *

Iš Romos Popiežius išskris rugpjūčio 13-ąją, trečiadienį, po pietų. Kelionė tuks 11 valandų; be to, tarp Romos ir Seulo yra 7 valandų laiko skirtumas, tad Korėjos sostinę Popiežius pasieks jau kitos dienos, rugpjūčio 14-osios rytą vietos laiku. Oficiali sutikimo ceremonija vyks po pietų Prezidentūros rūmuose. Tos pačiose dienos pavakare numatytas Popiežiaus susitikimas su Korėjos vyskupais.

Rugpjūčio 15-sosios rytą Šventasis Tėvas iš Seulo nuvyks į Tedžoną, universitetinį miestą už poros šimtų kilometrų į pietus nuo sostinės, kuriame jo lauks katalikų jaunimo atstovai iš visos Azijos. Tedžono stadione Popiežius aukos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į Dangų iškilmės, Žolinės, Mišias. Po pietų numatytas susitikimas su Azijos jaunimo dienų dalyviais.

Grįžęs į Seulą, kitą dieną, šeštadienį, rugpjūčio 16-ąją, Popiežius aukos Mišias, kurių metu bus paskelbti palaimintaisiais aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje už tikėjimą mirę 124 korėjiečiai kankiniai. Po pietų numatyti trys atskiri susitikimai su ligoniais, su vienuolių bendruomenių nariais ir su evangelizavimo misijoje dalyvaujančiais pasauliečiais.

Sekmadienį, rugpjūčio 17-ąją, popiežius Pranciškus susitiks su šia proga į Korėją atvyksiančiais Azijos vyskupais. Po pietų – aukos Azijos jaunimo dienų uždarymo Mišias.

Paskutinės vizito dienos, rugpjūčio 18-osios, rytą Pranciškus susitiks su Korėjos religinių bendrijų vadovais. Priešpiet Seulo katedroje bus aukojamos Mišios už taiką ir susitaikinimą. Po pietų, atsisveikinęs su Korėja, Popiežius išskris atgal į Romą.

* * *

Nors popiežius lankysis tik Pietų Korėjoje, bažnytinės organizacijos aspektu Korėja neskirstoma į dvi dalis, o tiesiog kalbama apie Bažnyčia Korėjoje. Pietų Korėjos gyventojų skaičius – apie 50 mln. Katalikų yra kiek daugiau nei 5 mln. ir jie sudaro apie 11% gyventojų. Šiaurės Korėjos gyventojų skaičius – apie 24 mln. Katalikų skaičius nežinomas. Komunistinis režimas griežtai draudžia bet kokią religinę praktiką. Apie Šiaurės Korėjos katalikų skaičių kalbama remiantis tik apytikslėmis prognozėmis ir paprastai sakoma, kad jų yra „keli tūkstančiai“.

Korėjiečių civilizacijos seniausi pėdsakai siekia trečiąjį amžių prieš Kristų. Vis dėlto dvidešimtajame amžiuje Korėja tapo modernaus kolonializmo auka – 1910 m. Korėjos pusiasalį okupavo japonai. 1945 m., Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, japonų kariuomenę Korėjos šiaurinėje dalyje nugalėjo Sovietų kariuomenė, pietinėje – amerikiečiai. Praktiškai tai reiškė iki dabar trunkantį padalinimą. Sovietų užimtoje dalyje 1948 m. buvo paskelbta Korėjos Liaudies Respublika. 1950-1953 m. tarp dviejų Korėjų vyko karas, kuris galutinai įtvirtino iki šiandien šalį į dvi dalis skiriančią demarkacinę liniją ties 38-ąją lygiagrete. Pokario metais Pietų Korėja, nors neišvengdama krizių ir karinių diktatūrų, tapo modernia, technologinės civilizacijos aukštumas pasiekusia valstybe. Komunistų valdomoje Šiaurės Korėjoje žmonės neturi elementarių pilietinių teisių ir badauja.

Pirmasis korėjietis krikštą priėmė 1777 m. Pradėjusi augti krikščionių bendruomenė buvo žiauriai persekiojama. Draudimas išpažinti krikščionybę panaikintas tik 1884 m.. Šiandien Pietų Korėjoje katalikai sudaro veržlią bendruomenę, siunčia misionierius į užsienį, finansiškai remia kitų šalių katalikus. Šiuo metu Pietų Korėjoje veikia 3 arkivyskupijos ir 13 vyskupijų. Šiaurės Korėjoje formaliai yra dvi vyskupijos; jų administratoriai yra Pietų Korėjos vyskupai.

Pietų Korėjos katalikai, panašiai kaip ir protestantų bendruomenės, kai tik aplinkybės leidžia, dalyvauja paramos Šiaurės Korėjos gyventojams projektuose. Seulo arkivyskupas kard. Andriejus Yeom Soo-jung, kuris yra ir Pchenjano apaštališkasis administratorius, neseniai aplankė Kaesonge, prie demarkacinės linijos, kuriamoje bendroje pramonės zonoje kartu dirbančius darbininkus iš Pietų ir Šiaurės. Buvo užuominų ir apie galimą Šiaurės Korėjos katalikų delegacijos dalyvavimą Mišiose, kurias Seulo katedroje aukos popiežius Pranciškus. Tačiau jau dabar aišku, kad nieks iš Šiaurės Korėjos neatvyks. Pietų Korėjos vyskupų konferencija gavo „Šiaurės Korėjos katalikų draugijos“ laišką, kuriame informuojama, kad kvietimo į popiežiaus Mišias jie negali priimti dėl Pietų Korėjos ir JAV kariuomenės bendrų manevrų. (Vatikano radijas)