Šią savaitę
žiniasklaidoje pasirodė kelios reakcijos į naujosios sveikatos apsaugos ministrės
iškeltą mintį svarstyti ar įteisinti eutanaziją. Medikai tokio siūlymo kratosi, nes
nenori tapti mirties vykdytojais. Juos palaiko ir dvasininkai. Laikraščio „Panevėžio
Balsas“ žurnalistų kalbinti medikai teigia, jog kalbant apie eutanaziją esama labai
daug ir įvairių aspektų, kad tai sunkus klausimas. Tokias diskusijas skatinti vengiama
– žmonėms siekiama padėti. Publikacijoje pavadintoje „Geriau daugiau dėmesio gyvam“
cituojamas Panevėžio Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas Romualdas
Zdanys, kuris tvirtina, kad bažnyčia gynė, gina ir gins prigimtinę dievišką teisę.
Bažnyčios manymu, gyvybė yra ginama nuo natūralios pradžios iki pabaigos. Nors žmonės
dažnai ateina klausti kunigų patarimo, pasiguosti, tačiau klebonas tikino niekada
negirdėjęs klausimo apie eutanaziją. Klebono manymu, kalbos apie eutanaziją galbūt
labiau populistinis dalykas. Jo įsitikinimu, sveikatos apsaugos ministrei vos pradėjus
eiti naujas pareigas diskutuoti apie eutanaziją nederėtų. „Kaip patobulinti sveikatos
apsaugą, kaip apsaugoti gyvybę“, – jis mano, kad pirmiausia tokie klausimai turėtų
būti aptariami. Klebono teigimu, mūsų šalyje nesigirdėjo drastiškų viešų atvejų dėl
eutanazijos, nebuvo iškilusi aštri problema dėl jos įteisinimo. Tad tokios ministrės
kalbos apie eutanaziją, kai nėra aštraus visuomenės išreikšto poreikio, jam atrodo
keistos ir kelia pasipiktinimą. „Gal kalbėkime kaip pakelti ligoninių lygį, kaip užtikrinti
paprasčiausias pacientų teises“, – sako kunigas Romualdas Zdanys.
Kita šios
savaitės naujiena Lietuvos spaudoje – objektams, susijusiems su popiežiaus Jono Pauliaus
II viešnage, skiriama Europos Sąjungos parama. Trys į Jono Pauliaus II piligrimų kelio
programą įtraukti Kauno miesto objektai (Arkikatedra bazilika, Kristaus Prisikėlimo
bažnyčia ir Pažaislio vienuolyno ansamblis) bus tvarkomi, panaudojant Europos Sąjungos
2014–2022 m. finansavimo etapo struktūrinių fondų paramą. Siekiama atnaujinti sakralias
vietas, pritraukiant europinių fondų paramą bei jas kompleksiškai pritaikant turizmo,
kultūrinėms ir dvasinėms reikmėms.
„Pro gyvenimo iššūkių properšas – su Dievu“
- interneto dienraštis „Bernardinai.lt“ paskelbė išsamų pokalbį su kunigu Eitvydu
Merkiu. Jis yra Galilėjiečių bendruomenės vadovas, daugiau nei dvidešimt metų dėsto
liturgiką Vilniaus kunigų seminarijoje, nors sakė gana anksti supratęs, kad jo pašaukimas
– dirbti sielovados, o ne akademinį darbą. „Aš tiesiog degu liturgija, matyt, todėl
seminarijoje ir laiko“, – šypsodamasis sakė pašnekovas. „Kartais gyvenime atrodo,
lyg dideliu greičiu judėtum dviejų uolų link, tarp kurių reikia praplaukti, o tarpas
kaskart vis siauresnis“, – kalbėjo kunigas, kuriam ne sykį teko tarp tų uolų nerti.
Gauti kunigo šventimus sovietmečiu ar suprasti, kaip toliau puoselėti svajonę dėl
pasišventusių pasauliečių bendruomenės, nebuvo lengva. Kiekvienas praeities iššūkis
galėjo pasibaigti sudužimu, tačiau taip neatsitiko. „Kai supranti, kad pats neišvairuosi,
perleidi vairą Viešpačiui. Pranėrei pro uolų properšą, laivelis su tais, už kuriuos
jauti atsakomybę, nesudužo – vadinasi, tai Dievo stebuklas“, – sakė kunigas Eitvydas.
Prisiminimai apie gelbstinčios Dievo rankos patirtį padeda pasitikti ir būsimus iššūkius.
Šį interviu galite perskaityti ir žurnale „Kelionė“.
Vasaros įkarštyje prisiminta
ir kita niekuomet aktualumo neprarandanti tema. „Šėtonas dirba be poilsio dienų“ taip
pavadintas „Valstiečių laikraštyje“ skelbiamas interviu su kunigu egzorcistu Edmundu
Rinkevičiumi. Pagal Bažnyčios Kanonų teisę kiekvienoje vyskupijoje turėtų būti po
du kunigus egzorcistus, nes pasitaiko labai sunkių atvejų, kai egzortą tenka skaityti
ištisai ir gan ilgai. Deja, šiandien Lietuvoje yra vos septyni egzorcistai. Kunigai
nesiveržia susigrumti su velniu. Tačiau E.Rinkevičius tvirtai tiki, kad nors ir kiek
galių turėtų velnias, jis niekada neįveiks žmogaus, kuris bus su Dievu. Kunigas niekam
neatsisako pagelbėti, visus priima ir išklauso. O kai labai pavargsta ir nori atsipalaiduoti,
imasi drožybos. Jis žinomas ir kaip literatas, ne vienos knygos autorius. Kaip kunigas
visur spėja? „Dievas niekada neuždeda naštos ne pagal pečius“, – neabejoja E.Rinkevičius.