Liepos 25 d. Bažnyčios liturgijoje buvo minimas šv. Jokūbas Vyresnysis, vienas iš
dvylikos Kristaus apaštalų, vėliau Jeruzalės krikščionių bendruomenės vadovas ir vienas
iš pirmųjų kankinių. Apie jo nukirsdinimą kalbama Apaštalų darbų knygoje (12,2). Pasak
tradicijos, apaštalo relikvijas mokiniai atgabeno į Romos imperijos sudėtyje tuomet
buvusį Iberijos pusiasalį. Vėliau, o ypač po maurų išvarymo iš Ispanijos, šv. Jokūbo
kapas tapo viena lankomiausių Europos šventovių.
Šv. Jokūbo šventė šį penktadienį
ypatingomis iškilmėmis pažymėta apaštalo relikvijas saugančiame ir jo vardu pavadintame
Ispanijos Galicijos Santjago de Kompostela mieste. Apaštalo šv. Jokūbo šventės Mišias
aukojo Santjago arkivyskupas Julian Bario Bario. Mišiose dalyvavo neseniai pradėjęs
eiti pareigas naujas Ispanijos karalius Pilypas IV.
Homilijoje arkivyskupas
visų pirma ir kreipėsi į valdovą, dėkodamas, kad jis panoro savo tarnystę pradėti
malda Ispanijos dangiškajam globėjui dedikuotoje šventovėje. Arkivyskupas pakvietė
visus Mišių dalyvius melstis už karalių ir jo šeimą, taip pat už buvusį karalių Joną
Karolį.
Šiandien minime Jokūbą Vyresnįjį, Jėzaus Kristaus apaštalą ir kankinį,
Evangelijos tiesos skelbėją ir liudytoją. Jo pavyzdys ir mus visus skatina atrasti
pirmapradį Evangelijos gaivumą, kad jis įkvėptų mūsų žodžius ir darbus. Apaštalas
Jokūbas, - sakė Santjago arkivyskupas, - buvo ištikimas Viešpačiui iki galo ir gėrė
iš jo taurės. Ir šiandien, jei norime, kad tikėjimo žinia atnaujintų pasaulį, visi
turime būti drąsūs jos liudytojai. Tikėjimo negalima tapatinti nei su politine santvarka,
nei su kovinga ideologija. Jis turi būti realizmo ir meilės kupimas apkabinimas. Tik
kas tiki ir myli sugebės kurti naują meilės civilizaciją, - kalbėjo Santjago arkivyskupas
penktadienio rytą aukodamas apaštalo šv. Jokūbo šventės Mišias ir baigdamas homiliją
dar kartą visus į šventovę susirinkusius maldininkus ir visus Ispanijos tikinčiuosius
paragino melstis už naują karalių, melstis už Galicijos gyventojus ir visą šalį, ypač
už ekonominės krizės labiausiai paliestas šeimas, taip pat už popiežių Pranciškų ir
visą pasaulyje keliaujančią Bažnyčią.
* * *
Šv. Jokūbo kapas jau daug
amžių yra piligrimų kelionių tikslas. Piligrimai dažniausiai eina vadinamuoju pagrindiniu
šv. Jokūbo keliu, nuo Pirėnų kalnų vedančiu į Santjagą. Vėliau atsirado pietinis piligrimų
kelias, vedantis iš Portugalijos, ir šiaurinis, einantis Atlanto pakrante. Per Ispaniją
vedantys keliai buvo pratęsti ir kitapus Pirėnų, kuriais piligrimai atkeliaudavo iš
Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos, Italijos. Seniausias dokumentas apie piligrimystę
į šv. Jokūbo šventovę buvo parašytas dešimtojo amžiaus vidury – tai liudijimas apie
Prancūzijos Puy en Velay vyskupijos ganytojo Godeskalko kelionę į Santjagą 950 m.
Šiandien šv. Jokūbo piligrimų keliai apraizgę jau kone visą Europą. Jokūbo
kelias, neilgomis atkarpomis kasmet arba kas keletą metų, yra tapęs gana populiaria
piligrimavimo forma. Tarp šiuo keliu einančių piligrimų netrūksta ir lietuvių. O yra
buvę atvejų, kad net kelis mėnesius be pertraukos į Santjago šventovę yra keliavę
piligrimai iš Lietuvos ar net iš Estijos ar Suomijos.
Kaip informuoja Santjago
šventovės informacijos centras, šiais metais, nuo sausio pradžios iki šv. Jokūbo šventės
į Santjago šventovę buvo atvykę kiek daugiau nei 103 tūkst. piligrimų. Kasmet jų skaičius
auga. Per pastaruosius dešimtį metų Santjago šventovę aplankiusių piligrimų skaičius
siekia 1,7 mln. Didžiausią dalį, daugiau nei 40% sudaro ispanai. Tarp užsieniečių
daugiausia vokiečių, italų, portugalų, prancūzų, amerikiečių. (Vatikano radijas)