Karmelio kalno Švenčiausioji Mergelė Marija, Škaplierinė

Trečiadienį, liepos 16-ąją, Bažnyčios liturginis kalendorius minėjo Karmelio kalno Švenčiausiąją Mergelę Mariją, liaudies pamaldumo tradicijoje vadinamą Škaplierine. Ši šventė istoriškai susijusi su Palestinoje, ant Karmelio kalvos susibūrusia atsiskyrėlių bendruomene, davusia pradžią karmelitų ordinui ir su pirmiausia karmelitams būdingu atributu – škaplieriumi, kuris yra karmelitų ypatingo pamaldumo Švenčiausiajai Mergelei Marijai ženklas. Škaplierius tai ant kaklo nešiojamas audeklo gabalėlis, sakramentalija. Ordino nariams škaplierius yra abito dalis.

Pasak padavimo, Karmelio kalno bendruomenės istorija siekianti pranašo Elijo laikus, taigi gerokai anksčiau negu krikščionybės pradžia, nors iš tiesų karmelitų vienuolijai pradžią davė į bendruomenę susibūrę krikščionys, kuriems regulą pačioje tryliktojo amžiaus pradžioje parašė tuometinis Jeruzalės patriarchas Albertas. Pasibaigus kryžiaus žygiams ir žlugus Palestinos krikščionių valstybei, Karmelio kalno vienuoliams teko persikelti į Europą. 1247 metais popiežius Inocentas IV galutinai patvirtino karmelitų regulą.

Karmelitų ordinas davė Bažnyčiai tokius garsius šventuosius kaip Teresė Avilietė ir Kryžiaus Jonas. Karmelitė buvo šventoji Kūdikėlio Jėzaus Teresėlė ir garsioji dvidešimtojo amžiaus šventoji kankinė Šventojo Kryžiaus Teresė Benedikta Edita Stein.

Septynioliktajame amžiuje karmelitai pasiekė ir Lietuvą. Iki aštuonioliktojo amžiaus vidurio Lietuvoje įsikūrė keletas vienuolynų. Šiuo metu tėra tik vienas – Paštuvos seserų karmeličių vienuolynas, atkurtas prieš du dešimtmečius. Tuo tarpu Linkuvoje, kur karmelitų vienuolynas veikė nuo septyniolikto amžiaus vidurio iki devynioliktojo vidurio, iki mūsų dienų yra išlikę ir kasmet labai iškilmingai švenčiami Švenčiausiosios Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai. Šiemetiniai Linkuvos atlaidai vyko liepos 11-13 dienomis. (Vatikano radijas)