Jungtinės Karalystės religiniai lyderiai pasisakė prieš eutanazijos įteisinimą

Daugiau nei 20 Jungtinės Karalystės religinių lyderių pasirašė kreipimąsi prieš eutanaziją, kurios įteisinimas bus svarstomas šį penktadienį britų Lordų rūmuose, pagal lordo Falconer parengtą „Mirties su pagalbą“ įstatymo projektą.

Mes esame giliai susirūpinę, rašoma religinių lyderių pareiškime, kad šis aktas turės naikinančių pasekmių tiek žmonių gerovei, tiek pačiai visuomenės prigimčiai. Kiekviena žmogiška gyvybė turi savaiminę vertę, tai turi būti patvirtinta ir kartu išpažįstama. Tai yra mūsų įstatymų ir socialinių santykių centras, kaip nors tai sumenkinti būtų didelė klaida. „Mirties su pagalba“ aktas leistų vieniems žmonėms aktyviai dalyvauti nutraukiant kitų žmonių gyvybes, priklausomai nuo sprendimo, kad jų gyvenimas nebeturi vertės. Užjaučianti ir rūpestinga visuomenė neturi rinktis tokio kelio.

Lordo Falconer projektas numato, kad „pagalba numirti“ galėtų būti teikiama mirtinai sergančiam ligoniui, kuriam liko gyventi ne daugiau kaip šeši mėnesiai. Jam būtų suleidžiami preparatai, kurie lemtų neskausmingą mirtį. Kaip ir kitais panašiais atvejais Europoje, tai ir šiuo yra argumentuojama, kad tokia pagalba numirti yra humaniškas veiksmas, padedantis ligoniui išeiti iš gyvenimo oriai ir be kentėjimų.

Projekto kritikai pabrėžia, kad taip yra užminuojamas įsitikinimas dėl žmogaus gyvybės vertės ir absoliutumo. Lordas Falconer teigia, kad įteisins išimtis, tačiau ar per kelerius metus ar keliasdešimt metų išimtys netaps normalumu, priprantant prie minties, kad tai geriausia „išeitis“ seniems, sunkiai sergantiems žmonėmis, iš tiesų tiesiog atsikratant jais?

Taip argumentuojama ir religinių lyderių laiške, kurie pabrėžia, kad senatvė ir jai būdingos ligos tikrai yra sunkus metas žmogaus gyvenime – todėl seneliai, ypač ligoniai, ir turi būti priskiriami silpniausiems visuomenės nariams. Deja, taip pat žinome, kad kiekvienais metais tūkstančiai senelių kenčia nuo kitų žmonių, dažnai šeimos narių, patiria psichologinį spaudimą, kad jie yra tik finansinė našta. Ne vienas dėlto panyra į depresiją, pasyvumą. Jei jie paprašytų „pagalbos numirti“, tai būtų galima pristatyti kaip „racionalų ir laisvą“ pasirinkimą, bet tai neatitiks tiesos, nes tai sprendimas, kuris lemtas išorinio spaudimo. Eutanazijos įteisinimas šį spaudimą tik sustiprintų tada, kai seneliams iš tiesų reikia meilės ir paramos. Projekte numatyta daug saugiklių, bet naivu tikėtis, kad jie nebūtų apeiti, kaip rodo patirtis kitose jautriose srityse. Galų gale, net ir vien iš medicininės perspektyvos žinome, kad daug atvejų, kai ligoniai neretai gyvena ilgiau nei jiems prognozuoti keli mėnesiai arba gydytojas gali paprasčiausiai suklysti.

Eutanazijos aktas kelia klausimą ir apie pačią visuomenę, kuri tokį aktą priima: ką jai reiškia žmogaus vertė? Ar ji yra savaiminė, vidinė, ar priklausanti nuo jo naudingumo vienoje ar kitoje srityje? Pasak religinių lyderių, ne eutanazijos, o paliatyvinės slaugos pasiūlymas yra derantis žmogiškos, užjaučiančios, rūpestingos visuomenės vystymuisi.

Pareiškimą pasirašė 23 religiniai lyderiai: anglikonų primas arkivyskupas Justin Welby, kardinolas Vincent Nichols, katalikų bendruomenės vadovas, taip pat zaroastrų, induistų, budistų, islamo, žydų organizacijų vadovai, reformatų, baptistų, sekmininkų ir kitų krikščioniškų Bažnyčių bei bendruomenių vadovai. (Vatikano radijas)