Popiežius susitiko su Neokatechumenų kelio įkūrėju. Neokatechumenai, siekiantys atnaujinti Bažnyčią ir grąžinti jai pirminę dvasią

Liepos 9 dieną Šventasis Tėvas audiencijoje priėmė Kiko Arguello, Neokatechumenų kelio įkūrėją. Tai ne pirmas jų susitikimas – metų pradžioje, vasario 1 dieną popiežius Pranciškus susitiko su aštuoniais tūkstančiais Neokatechumenų kelio judėjimo narių. Šis judėjimas, spontaniškai gimęs Madride prieš penkis dešimtmečius, šiandien yra jau konsoliduota bažnytinė organizacija, remiama vyskupų, pripažįstama Šventojo Sosto. Kaip sako judėjimo pavadinimas, jie yra naujieji atsivertėliai į krikščionybę. Jų charizma labai svarbi tradiciškai krikščioniškose visuomenėse, paliestose sekuliarizacijos.

Tąsyk popiežius ganytojiškai davė keletą patarimų judėjimo nariams. Visų pirma jis pabrėžė esminę bendrystės svarbą. Šventasis Tėvas juos įspėjo, kad kartais geriau atsisakyti kai kurių savo judėjimo elementų, kad tik būtų išsaugota vienybė tarp brolių, kurie sudaro vieną bažnytinę bendruomenę. Kitas popiežiaus duotas patarimas – „žinokite, kad kur beeitumėte, visur Šventoji Dvasia eina pirma mūsų. Net ir tolimiausiose vietose ir skirtingiausiose kultūrose visur yra pasėtų Dievo Žodžio sėklų. Dėl to visada būkite labai dėmesingi vietinėms kultūroms, į kurias esate siunčiami“. Ir galiausiai popiežius Pranciškus ragino Neokatechumenų judėjimo narius liudyti gailestingą meilę, skatindamas nešti Kristaus Evangeliją į nukrikščionėjusias aplinkas, ypač į egzistencines periferijas, būti begalinio Dievo gerumo ir gailestingumo liudytojais.

Neokatechumenų judėjimas gimė kaip atsakas į supasaulėjimo iššūkius kai daug žmonių išsižada tikėjimo ir palieka Bažnyčią. Būtent todėl ir reikalinga krikščioniškos formacijos kelionė - Neokatechumenato kelias siekia atnaujinti Bažnyčią ir grąžinti jai pirminę dvasią. Ankstyvojoje bažnyčioje norintieji tapti krikščionimis turėjo pradėti „katechumenatą“, formacijos kelionę besiruošdami krikštui. Neokatechumenato kelią jo kūrėjai mato kaip įrankį parapijose, tarnaujantį vyskupui, kuris padėtų grįžti į tikėjimą tiems, kurie nuo jo atitolo, jau esamiems krikščionims padėti suvokti krikščionybės esmę.

Neokatechumenai turi savo autentišką charizmą, savitą dinamiką. Liturgija yra visos bendruomenės reikalas. Kunigo vaidmuo liturgijoje yra pagrindinis, tačiau pasauliečiai parengia patalpą liturgijos šventimui, daro įvadus į skaitinius, iškepa duoną Eucharistijos liturgijai, parūpina vyno, dalijasi savo patirtimi, susijusia su išgirstu Dievo Žodžiu.

Per savaitę vyksta du bendruomenės susitikimai, skirti liturgijai. Savaitės viduryje vyksta Žodžio liturgija, jos metu po įvadinių apeigų skaitomi keturi skaitiniai ir Evangelija. Eucharistijos liturgija vyksta šeštadieniais vakare. Konsekruojama duona būna disko pavidalo, minkšta ir gana stora, idant kiekvienas galėtų ją valgyti tikrąja to žodžio prasme. Vyną geria visi iš vienos didelės, dvylikabriaunės taurės. Per Eucharistiją visi stovi arba sėdi aplink altorių.

Neokatechumenų kelias veikia 105-iose šalyse, 800-uose vyskupijų, 5-iuose tūkstančiuose parapijų. Gyvuoja maždaug 15000 bendruomenių. Nuo 1989 m. Neokatechumenai gyvuoja ir Lietuvoje – yra susibūrę apie 20 bendruomenių. (Vatikano radijas)