Egzorcizmai ir išlaisvinimas. Kun. Amorth patarimai
Birželio viduryje Dvasininkų kongregacija Tarptautinei egzorcistų asociacijai suteikė
juridinio asmens statusą, patvirtino įstatus. Ta proga dabartinis Egzorcistų asociacijos
prezidentas kun. Francesco Bamonte paminėjo, jog įstatai yra „priežastis džiaugtis
ne tik jos nariams, tačiau visai Bažnyčiai“, primindamas, kaip Dievas pakvietė kai
kuriuos kunigus imtis šios tarnystės, kad jie nuolankiai, su tikėjimu ir meile lydėtų
tuos asmenis, kuriems reikia ypatingo dvasinio ir pastoracinio dėmesio, palaikytų
juos ir padrąsintų išlaisvinimo kelyje.
Šiame kontekste skelbiame kunigo Gabriele
Amortho, italų egzorcisto, minėtos asociacijos steigėjo, bendradarbiaujančio su internetiniu
leidiniu „Aleteia“, atsakymus į keletą klausimų, kurie rūpi žurnalo skaitytojams ir
kurie galėtų būti aktualūs ir mūsų radijo klausytojams. Vienas jų - ar gali žmogus
būti išlaisvintas iš demono apsėdimo jam nežinant, per kitų žmonių maldą. Pasak kun.
Amorth, įmanoma, jog krikščionių bendruomenės, artimųjų ar draugų malda, praskins
kelią pilnam išgijimui. Tačiau remdamasis savo patirtimi kunigas sako, kad išlaisvinimas
neįvyksta prieš asmens valią, tai yra be jo indėlio - be intensyvaus tikėjimo gyvenimo,
kurį palaiko sakramentai ir malda. Kartu kunigas Amorth priduria, jog apsėdimo atvejus
kartais lydi izoliacija, vienatvė, atmetimas. Tad priklausyti parapijos ar Atnaujinimo
Šv. Dvasioje judėjimo bendruomenei, kitai bažnytinei grupei ar turėti draugų, kurie
meldžiasi už tavo išlaisvinimą yra išties didelė malonė, už kurią reikia dėkoti Dievui.
Taigi žmogus, kuris nenori, kad jam būtų atliktas egzorcizmas ar už jį meldžiamasi,
lieka demono galioje? Negalima imtis šių išlaisvinimo veiksmų prieš asmens valią.
Asmuo gali nesutikti dėl netyrųjų dvasių įtakos. Po maldos ar egzorcizmo dažnai nutinka,
kad asmuo atrodo tarsi pragiedrėjęs, atgavęs savo valią. Tai patvirtinimas, kad malda
turėjo poveikį, kuris, beje, gali būti tik laikinas ir kad galutinis išlaisvinimas
dar neįvykęs, o po kelių valandų asmuo gali „atkristi“ į apatiją ar priešiškumą maldai.
Tačiau šis „pragiedrėjimas“ jau yra geras ženklas – kelias pažymėtas, belieka juo
sekti.
Ar įmanoma, kad kai kurie žmones pajustų blogio prisilietimą lankydami
šventas vietas? Pasak kunigo Amortho, taip gali nutikti, pav. lankantis marijinėse
šventovėse, kur ne be reikalo atliekami išlaisvinimai, ar dalyvaujant procesijose.
Galbūt asmuo turėjo kokį įtrūkį praeityje, į kurį nekreipė dėmesio, o tokiose vietose
jis pasireiškia aiškiau ir akivaizdžiau. Tai ženklas, kad netyroji dvasia kiek galėjo,
tiek slėpėsi, tačiau Dievo galybės akivaizdoje turėjo pasirodyti. Šį faktą, priešingai
nei galima manyti, reikėtų priimti kaip malonę, nes tik pažindamas ligą, gali ją gydyti,
sakė kun. Amorth. (Vatikano radijas)