Popiežius Molizėje: „Didesnė problema ne alkis, o orumas“(+video)

Šeštadienį vyksta popiežiaus Pranciškaus vienos dienos vizitas Molizės vyskupijoje. Malūnsparniu iš Vatikano atskridusį į Kampobaso miestą, Molizės universiteto aikštelę, popiežių pasitiko Kampobaso-Bojano arkivyskupas Giancarlo Bregantini. Pirmas susitikimas – Molizės universiteto didžiojoje salėje su darbo, pramonės pasaulio atstovais.

Popiežių Pranciškų pasveikino universiteto rektorius, ūkininkas ir „Fiat“ gamyklos darbuotoja. Popiežius padėkojo už priėmimą, ypač – už pasidalijimą savo gyvenimo tikrove, sunkumais ir viltimis. Ir pridūrė: „Rektorius paminėjo vieną kadaise mano sakytą citatą: kad mūsų Dievas yra siurprizų Dievas: tai tiesa. Kasdien jis siunčia po netikėtumą! Tačiau sakiau ir kitą dalyką – Dievas griauna schemas. Jei mes nedrįstame sugriauti schemų, niekad nepajudėsime į priekį, nes Dievas mus tam skatina: kūrybiškai žvelgti į ateitį. Tai geras teologinis apibrėžimas“. Popiežius tęsė, kad pirmasis jo vizito susitikimas su darbo pasaulio žmonėmis vyksta universitete. Tai pabrėžia tyrinėjimų bei ugdymo svarbą, bandant įveikti sunkius krizės iššūkius. „Kaip liudijo jaunas ūkininkas, baigęs žemės ūkio mokslus ir norintis dirbti žemę „iš pašaukimo“. Tai reiškia leistis į vaisingą ir kūrybišką dialogą tarp žmogaus ir žemės, kad ji pražystų, taptų vaisinga, rūpintis žeme, kad ši duotų vaisių, o ne būtų išnaudojama. Tai vienas didžiausių mūsų laikmečio iššūkių: imtis tokios plėtros, kuri gerbtų kūriniją“, kalbėjo jis.

Popiežius tęsė kalbėdamas apie kitą iššūkį, kurį paminėjo „Fiat“ darbuotoja, turinti vyrą, vaikelį ir besilaukianti antrojo – kaip suderinti darbą ir šeimą, kaip atrasti jai laiko. „Pasakysiu jums štai ką –klausykloje, kai išpažinties ateina jauna mama ar tėtis, klausiu: ar žaidi su vaikais? Ar leidi laiką su jais? Prarandame šią išmintingą patirtį žaisti su jais“. Popiežius atkreipė dėmesį, kad reikia leisti laiką su vaikais – sekmadienį, šeimos sekmadienį. „Tai yra kritinis taškas, leidžiantis įžvelgti, įvertinti ekonominės sistemos, kuriai priklausome, žmogišką pobūdį. Čia iškyla ir darbinio sekmadienio klausimas, kuris liečia ne tik tikinčiuosius, bet visus, kaip etinis pasirinkimas. Sekmadienis laisvas nuo darbo – išskyrus būtinas paslaugas – patvirtina, kad pirmenybę teikiame ne ekonominiams rodikliams, o žmogiškiems, šeimyniniams, draugiškiems, nekomerciniams santykiams, neatlygintiniems, o tikintieji skiria jį santykiui su Dievu ir bendruomene. Gal atėjo metas paklausti, ar darbas sekmadienį yra tikra laisvė? Nes siurprizų Dievas sugriauna schemas, pateikia siurprizų, kad taptume laisvesni – tai laisvės Dievas”, kalbėjo popiežius. Jis pakvietė sprendžiant nedarbo dramą įgyvendinti „darbo paktą“, konstruktyviai suvienijant pajėgas su vietine valdžia, Europos nuostatais.

Popiežius atkreipė dėmesį, kad neturėti darbo nėra vien „neturėti būtinų gyvenimui išteklių“: „Galima gauti pavalgyti „Carite“, klube ar kokioje asociacijoje, tačiau ne čia slypi problema. Problema, kai negali parnešti duonos į namus – tai sunku, atima orumą!“ Pasak popiežiaus, didesnė problema ne alkis, o orumas. Todėl turime dirbti ir apginti savo orumą, kurį suteikia darbas. (Vatikano radijas)