Sekmadienį, liepos 6 dieną, Popiežiškosios migrantų ir keliaujančiųjų tarybos pirmininkas
kardinolas Antonio Maria Vegliò apsilankys Lampedūzoje, Viduržemio jūroje esančioje
saloje. Pastaroji yra tūkstančių migrantų, bandančių pasiekti Europos krantus, siekis.
Nors atstumas yra palyginus nedidelis, o jūrinis rajonas nuolat vagojamas daugybės
laivų, čia nuolat vyksta tragedijos: dešimtys, kartais šimtai migrantų iš Afrikos
ir kitų pasaulio kraštų nuskęsta, kartu su palaikiais, perkrautais laiveliais. Taip
baigiasi jų kelionė link vilties. Po vienos tokios tragedijos popiežius Pranciškus,
lygiai prieš metus, nuvyko į Lampedūzą, melstis, susitikti su tais pabėgėliais, kuriems
pasisekė labiau ir kurie gyvena pabėgėlių stovyklose.
Kardinolas Vegliò Šventojo
Sosto dienraščiui „l’Osservatore Romano“ priminė tuometinius popiežiaus Pranciškaus
žodžius, kurie buvo skirti tiek politikų, tiek visų europiečių sąžinei: ar mums dėlto
nėra gėda? Ar mes tikrai esame tokie abejingi, paveikti „abejingumo kultūros“, susirūpinę
tik savo perbūviu, kad nebepajėgiame su užuojauta ir gailesčiu žvelgti į tuos, kurie
iš visų jėgų bėga nuo skurdo, nuo karo, ieško naujų gyvenimo kelių?
Visa tai
priminti pajudinti Bažnyčios ir viešosios nuomonės sąžinei, pasak kardinolo Vegliò,
yra jo vadovaujamos Tarybos uždavinys, raginant „atmetimo kultūrą“ pakeisti „svetingumo
kultūra“. Migrantai iš tiesų yra popiežiaus širdyje ir turi būti Bažnyčios širdyje.
Juo labiau, kad migracija kaip socialinis reiškinys nėra antraeilis ar epizodiškas,
bet nuolatinis ir augantis. (Vatikano radijas)