Pristatytas Vyskupų Sinodo šeimai darbinis dokumentas „Instrumentum Laboris“
Ketvirtadienį Vatikano spaudos salėje buvo pristatytas dokumentas, kuriuo remiantis
vyks Vyskupų Sinodo apie šeimą, šių metų spalio 14 – 19 dienomis, diskusijos.
Dokumentą
„Instrumentum Laboris“ pristatė Vyskupų Sinodo generalinis sekretorius kardinolas
Lorenzo Baldisseri, Sinodo generalinis pranešėjas kardinolas Peter Erdo, specialusis
sekretorius arkivyskupas Bruno Forte.
Sinodo darbinis dokumentas yra aštuonių
mėnesių darbo vaisius. Svarbi jo dalis buvo klausimynas, sudarytas iš 39 klausimų,
ir išsiuntinėtas pasaulio episkopatams, kad šie pateiktų jį šeimoms, katalikams pasauliečiams.
Kardinolas Baldisseri pristatė dokumento struktūrą. Dokumentas yra sudarytas
iš trijų didelių dalių. Pirmoji dalis yra pavadinta „Šeimos Evangelija“. Joje nagrinėjama
tai, kas Dievo plane yra sakoma apie šeimą, koks yra Bažnyčios mokymas apie šeimą,
kaip suvokiamas prigimtinis įstatymas. Čia pažymima, kad šeima yra vieta, kurioje
išmokstama tiek priklausyti kitiems, tiek gerbti skirtingumą. Tai vieta, kurioje brandinamos
tokios vertybės, kaip brolybė, meilė, pagarba, solidarumas tarp kartų, žmogaus orumas,
individualizmo viršijimas, darbas dėl bendro gėrio.
Antrojoje „Instrumentum
Laboris“ dalyje yra kalbama apie įvairias šeimų problemas, kurios taip pat yra sielovadinės
problemos: tikėjimo krizes, santykių krizes, išorinį spaudimą, santykių netvarkingumą.
Šioje dalyje kalbama ir apie faktines sąjungas, sugyvenimą, išsiskyrusių, išsiskyrusių
ir susituokusių antrą kart, jų vaikų, vienišų mamų situacijas. Kaip Bažnyčia gali
palydėti šiose įvairiose žmonių situacijose, padėdama išgyti ir susitaikyti, atrasti
ramybę ir pasitikėjimą. Reikia tokios sielovados, kuri būti pajėgi perduoti Dievo
gailestingumą.
Trečioji dokumento dalis yra skirta atvirumo gyvybei ir tėvų
atsakomybės temoms, prisimenant enciklikos „Humanae vitae“ turinius, dažnai suvokiamus
kaip neigiamus, kaip draudimus, tačiau nepakankamai žinant apie jos teigiamą pamatą,
pabrėžiantį, būtent, atsakingą tėvystę ir motinystę. Tarp tėvų atsakomybių yra ir
ugdymas, ugdymas tikėjimui, įvedimas į bažnytinės bendruomenės gyvenimą.
Temos,
kurios nebus aprėptos spalio Vyskupų sinode, bus nagrinėjamos dar po metų, 2015 metų
spalio mėnesį, kitoje Vyskupų sinodo sesijoje.
Savo pristatyme kardinolas
Peter Erdo taip pat pabrėžė, kad šeima nėra vien sielovados ir evangelizavimo laukas,
bet ji pati gali evangelizuoti. Dokumentą, pasak jo, galima suvokti iš dviejų perspektyvų.
Viena yra pažintinė – ką apie šeimą sako Biblija, Kristus, Bažnyčia, popiežių mokymas?
Antroji yra žmonių elgesys – kokia yra šeimų situacija, koks yra jas sudarančių žmonių
mentalitetas ir požiūris, ar jie pažįsta Bažnyčios mokymą ir kaip jį priima? Čia reikia
konstatuoti, kad tarp katalikų yra plačiai paplitusi individualizmo nuostata, būdinga
mūsų laikams, kaip ir santykių institucionalizavimo vengimas.
Vienas iš jautriausių
klausimų yra apie tuos tikinčiuosius, kurie, nors būdami pakrikštyti, nesirūpino ir
nesidomėjo savo tikėjimu, ir vis tik sudarė sakramentinę santuoką. Jai iširus ir sudarius
antrą, šį kartą civilinę santuoką, tie asmenys pradeda atrasti asmeninį tikėjimą,
tada suvokia, kad jų šeimyninė situacija kelia problemų bažnytiniame gyvenime. Jų
kelias nėra pretenzingas, bet labiau panašus į atsivertusiųjų kelią.
Arkivyskupas
Forte savo ruožtu taip pat pažymėjo, kad, viena vertus, šeimos institucijos krizė
yra akivaizdi. Antra vertus, taip pat aiškus šeimos troškimas. Komentuodamas antrąjį
„Instrumentum Laboris“ skyrių, kalbantį apie gausias šeimos problemas ir būtinybę
sielovadai į jas atsiliepti, gydyti, padėti vėl eiti pirmyn, arkivyskupas pabrėžė,
kad tai neturi nieko bendro su tuo, ką kai kurie pavadino „katalikiškomis skyrybomis“.
Gailestingumo vaisto tikslas nėra nuskendimas, bet laivo audroje išgelbėjimas ir skendusių
priėmimas. Tokioje perspektyvoje reikia matyti tai, ką Sinodas pasakys apie šeimų
situacijas, tokia bus Sinodo tėvų intencija. (Vatikano radijas)