Eisena už santuoką Vašingtone: eisena už tiesą, su meile visiems ir ypač kritikams

Birželio 19 dieną Vašingtone buvo surengta Eisena už santuoką, kurioje dalyvavo tūkstančiai žmonių. Vienas iš jos lyderių buvo San Francisko arkivyskupas Salvatore Cordileone, kuris pasakė apmąstymą apie šios eisenos prasmę.

Arkivyskupo atspirties taškas buvo teiginys, jog klestinti civilizacija gali būti sukurta per tiesą ir meilę. Tai taipogi yra paveldas, kurį krikščionys gavo iš savo tikėjimo protėvių. Pirmosios krikščionių kartos mums paliko įspūdingą liudijimą: epidemijai užpuolus tuo metu dar pagonišką Romos miestą, daug kas spruko iš miesto, o krikščionys liko, slaugydami ligonius, nepriklausomai nuo jų religijos, gerai žinodami, kad ir patys gali tapti epidemijos aukomis. Imperatorius pagonis Julijonas skundėsi dėl krikščionių populiarumo, kurį jie nusipelnė, jo žodžiais, „remdami ne vien savo, bet ir mūsų vargšus“.

Tokio pobūdžio meilė ir užuojauta, tarnaujant tiesai, ypač tiesai apie žmogaus asmenį, yra būdinga mūsų tikėjimo tradicijos šventiesiems, kaip ir kitų. Iš to gimė ligoninės, našlaičių namai, mokyklos, vargšų šalpa, dovana nelaukiant grąžos, kiekvieną asmenį suvokiant kaip neįkainojamą Dievo vaiką, kuris Dievo yra kviečiamas nusisukti nuo nuodėmės ir artintis prie Jo.

Tai suvokė Jeanne Jugan, kuri 1839 metais sutiko vieną tokį Dievo vaiką: seną aklą seną moterį, kuri niekam nerūpėjo. Tą naktį ji parvedė tą moterį į savo namus ir paguldė savo lovon. Iš šios patirties, iš šio susitikimo gimė Mažosios vargšų seserys, iki pat šiandien besirūpinančios tūkstančiais senelių. Ir šiandien jų namai rizikuoja būti uždaryti, nes jos neišpildo tų sveikatos apsaugos reformos reikalavimų, kurie prieštarauja jų moraliniams įsitikinimams, paremtiems žmogaus orumo tiesa, - kalbėjo arkivyskupas Cordileone, užsimindamas apie prezidento Obamos reformą, kuri reikalauja privalomai apmokėti kontracepciją, taip pat abortinę, šiuo atveju vienuolėms.

Tačiau sekime geriausiais savo tikėjimo pirmtakų pavyzdžiais, o ne žmonijos nuodėmėmis ar nesėkmėmis. Kaip ir jie, taip ir mes savo laiku turime skelbti ir su meile išgyventi tiesą. Šiandien tai tiesa apie vieningą šeimą, kuri yra paremta vaiko tėvo ir motinos sąjunga santuokoje, kaip pamatinį visuomenės gėrį. Kiekvienas vaikas ateina iš moters ir vyro ir turi natūralią žmogišką teisę pažinti ir būti pažintas, mylėti ir būti mylimas, savo motinos ir tėvo. Būtent į tai kreipia ir tai saugo santuokos gėris. Pamatinis klausimas yra ar visuomenei reikia institucijos, kuri suvienija vaikus, juos gimdančius tėvus ir motinas, ar ne? Jei taip, ši institucija yra santuoka, jokia kita nesukuria pamatinio vaiko gėrio.

Šią pamatinę tiesą reikia išgyventi su nuoseklumu ir skelbti su meile: su meile tiems milijonams vienišų tėvų ir motinų, kurie taip stengiasi sukurti meilius namus savo vaikams. Su meile tiems vyrams, kuriems sunku su ištikimybe, ir toms moterims, kurios jaučiasi apleistos ir stumiamos link aborto, su meile tiems paaugliams, kuriems sunku patikėti meilės herojiškumu ir skaistybės prasmingumu. Su meile tiems, kurie negali surasti poros ar negali sulaukti vaikų, tiems, kurie priversti slaugyti sutuoktinį santuokinėje lovoje, su meile tiems jaunuoliams, kurie svarsto lytinės tapatybės klausimus ir gali jaustis atstumti Bažnyčios, taip pat ir dėl kai kurių tikinčiųjų elgesio. Visi jie yra Dievo vaikai, visus turime mylėti, visi yra pašaukti herojiškai meilei ir su Dievo pagalba gali ją pasiekti, visiems krikščionių bendruomenė turi padėti.

Ir nepamirškime: su meile tiesą reikia skelbti tiems, kurie nesutinka su mumis ir dar labiau tiems, kurie yra priešiški mums. Arkivyskupas Cordileone perspėjo nepasiduoti pagundai piešti savo oponentus tamsiomis spalvomis. Turime pripažinti, kad kitoje pusėje yra geros – nors ir suklaidintos - valios žmonės, kurie nuoširdžiai nori skleisti tai, ką mano esant gera ir teisinga. Reikia mylėti ir tada, kai yra neteisingai nukenčiama, kai patiriama patyčių dėl viešos pozicijos apie santuoką. Krikščionys neturi pasiduoti pykčio retorikai, kuri juos įtrauks į neapykantos kultūrą. Jų Mokytojas yra pasakęs – „mylėkite priešus ir melskitės už tuos, kurie jus persekioja“ (Mt 5, 44).

Yra neteisinga sąmoningai atimti iš vaiko galimybę būti pažintam ir mylimam tėvo ir mamos. Tai priklauso mūsų prigimčiai ir joks įstatymas to nepakeis. Turintys valdžią gali pakeisti juridinį santuokos apibrėžimą, bet mūsų prigimtis nepasikeis. Ir jei tarp įstatymo ir prigimties yra konfliktas, kas galiausiai laimės? Žmonės galiausiai supras ir atsirinks.

Čia arkivyskupas Cordileone priminė judėjimą už gyvybę. Kai prieš keliasdešimt metų abortai buvo įteisinti, o visuomenės palaikymas abortams labai greitai augo, buvo skelbiama, kad judėjimas prieš abortus ir už gyvybę greitai „numirs“. Bet atsitiko tai, ko mažai kas tikėjosi – po dviejų kartų judėjimas už gyvybę stiprus kaip niekad, jaunų žmonių skaičius už gyvybę gausus kaip niekad. Nes žmonės pradėjo suprasti, kad gyvybė moters įsčiose yra žmogiška, kad abortas žeidžia moterį, kad moteriai suteikus paramą ir meilę ji rinksis už gyvybę. Panašiai įvyks ir su šeimos supratimu, buvo įsitikinęs ganytojas. (Vatikano radijas)