Popiežius Pranciškus Ispanijos dienraščiui: „Norėčiau, kad žmonės apie mane sakytų: Buvo geras vyras, padarė viską, ką galėjo“.

Barselonoje leidžiamas dienraštis La Vanguardia ketvirtadienį, birželio 12 d. paskelbė gana ilgą interviu su popiežiumi Pranciškumi. Šventasis Tėvas atsako į beveik dvidešimt klausimų, aprėpiančių gana platų temų spektrą, nuo Bažnyčios gyvenimo iki klausimo kaip jis norėtų būti atsimenamas ateity.

Daugiausiai dėmesio pokalbyje skirta Sekminių vakarą Vatikane vykusiam maldos už taiką susitikimui, kuriame kartu su Popiežiumi ir Konstantinopolio patriarchu dalyvavo Izraelio ir Palestinos prezidentai. Popiežius išsitarė, kad kai jis pakvietė abu prezidentus atvykti į Vatikaną melstis už taiką, pačiame Vatikane beveik niekas netikėjo, kad šis susitikimas tikrai įvyks. „99% manė, kad neįvyks“, sakė Pranciškus. „Tai nebuvo politinis aktas, bet religinis. Smurtas Dievo vardu yra didžiausias nesusipratimas. Jame glūdi vidinis prieštaravimas, kuris niekaip negali būti priimtinas ypač dabartiniais laikais. Lygiai taip pat nepateisinamas ir antisemitizmas“.

Popiežius taip pat kalbėjo apie krikščionybės ir judaizmo santykį. „Neįmanoma tikra krikščionybė nepripažįstant jos hebrajiškų šaknų. Krikščionių ir žydų dialogas nelengvas, daugeliui jis yra tarsi „karšta bulvė“, bet turime jį tęsti kaip broliai“.

Šia proga taip klausta Popiežiaus nuomonės apie Pijų XII, apie jo laikyseną žydų persekiojimų atžvilgiu Antrojo pasaulinio karo metais. „Kai bus prieinami to laikotarpio archyvai, daug kas paaiškės, nes apie vargšą Pijų XII kalba kas ką nori“. Negalima užmiršti, kad jis buvo žydų gynėjas. Daugybę žydų jis išgelbėjo, priglausdamas juos Romos ir kitų Italijos miestų vienuolynuose, taip pat savo vasaros rezidencijos Kastelgandolfe. „Aš nenoriu pasakyti, kad Pijus XII nepadarė klaidų - aš pats daugybę jų esu padaręs – tačiau jo vaidmenį reikia vertinti jo epochos kontekste“.

Popiežiaus Pranciškaus buvo taip pat klausiama apie jo dažnai keliamą Bažnyčios solidarumo su vargšais klausimą. „Neturtas ir nuolankumas yra Evangelijos širdis, tačiau teologine, o ne sociologine prasme“, - sakė Popiežius. Neįmanoma suprasti Evangelijos be neturto dvasios, tačiau nereikia jos painioti su pauperizmu. Evangelija mus ragina tarnauti. Vyskupai turi būti tarnai, o ne „kunigaikščiai“.

Žmonės popiežių Pranciškų vadina „popiežiumi – klebonu“. Pranciškus sutinka, kad toks apibūdinimas ko gero taiklus, nes jam patinka būti su žmonėmis, jiems tarnauti. Tačiau nereikia užsižaisti su „popiežiaus-klebono“ įvaizdžiu, nes tai būtų nerimta. „Kai atvyksta valstybės vadovas reikia jį priimti laikantis protokolo, su visa jam derančia pagarba. Nors man kartais nesiseka laikyti protokolo, bet puikiai suprantu jo svarbą“ - sakė Popiežius. Tačiau viešuosiuose susitikimuose jis nenori, kad jį nuo žmonių skirtų barjerai. Suprantu, kad visko gali atsitikti, bet viskas yra Dievo rankose. Popiežius priminė kai nuvykęs į Braziliją jis atsisakė uždaro papamobilio. „Aš juk negaliu sveikinti žmonių ir sakyti, kad juos myliu, pats būdamas uždaryti sardinių dėžutėje“.

Į paskutinį klausimą – kaip jis norėtų būti atsimenamas ateity – Pranciškus atsakė: „Norėčiau, kad žmonės apie mane sakytų: Buvo geras vyras, padarė viską, ką galėjo“. (Vatikano radijas)