Popiežiaus Pranciškaus homilija: klausykime Viešpaties, kaip Elijas (+video)

Kai Viešpats nori mums suteikti misiją, jis mus ruošia, kad gerai ją atliktume, sakė popiežius Pranciškus penktadienio ryto Mišių homilijoje komentuodamas skaitinį iš Pirmosios Karalių knygos, pasakojantį apie pranašo Elijo siuntimą.

Vieną dieną jis drąsus Viešpaties tarnas, kovojantis su stabmeldyste, o štai kitą dieną jis jau mirtinai išsigandęs bijo kelti kojos laukan iš savo urvo. Toks buvo Elijas. Ir tik Viešpaties dėka buvo subalansuoti šie du kraštutinumai. Šios dienos Mišių skaitinyje pasakojama kaip Viešpats paliepė Elijui išeiti iš olos, kurioje jis slėpėsi ant Horebo kalno, ir laukti Viešpaties apsireiškimo. Pirmiausiai ėmė pūsti stiprus vėjas, bet Viešpaties nebuvo vėjyje; paskui ėmė žemė drebėti, bet Viešpaties nebuvo ir žemės drebėjime; po žemės drebėjimo pasirodė ugnis, bet ir ugnyje nebuvo Viešpaties. Ir tik po to Elijas atpažino Viešpatį švelniame tylos balse.

Galėtų atrodyti, kad išsireiškime „tylos balsas“ slypi prieštaravimas, - pastebėjo popiežius Pranciškus. Tačiau kaip tik šiame švelniame tylos balse pranašas atpažino Viešpatį. Viešpats jį paruošė savąja pažinimo dovana. Ir paskui suteikė jam misiją patepti Izraelio karalių ir naują pranašą, kuris turės pakeisti Eliją.

Kai Viešpats nori suteikti mums misiją, kai nori mums duoti darbo, jis mus ruošia. Jis mus ruošia kaip Eliją, kad gerai viską atkliktume. Ir čia svarbiausia ne tik tai, kad jis Viešpatį sutiko, nors ir tai, žinoma, svarbu. Čia svarbiausias yra kelias, kurį reikia nueiti, kad būtume pasiruošę atlikti Viešpats mums suteikiamą misiją. Čia ir glūdi skirtumas tarp apaštališkosios misijos, kurią Viešpats mums suteikia, ir bet kurios kitos užduoties. „Tau skirta štai ši užduotis, tu privalai štai šitą padaryti...“ – tai žmogiškosios užduotys, kurias reikia gerai, sąžiningai atlikti. Tačiau kai Viešpats suteikia misiją, visuomet jis mumyse pradeda ir mūsų apvalymo procesą, atpažinimo, klusnumo, maldos procesą.

Toks yra tikinčiojo gyvenimas: būti ištikimiems šiam procesui, leisti, kad Viešpats mus vestų. Elijo atveju tai reiškė ir baimės nugalėjimą. Jis bijojo karalienės Jezabelės, kuri norėjo jį nužudyti. Ta karalienė buvo pikta ir žudė savo priešus. Tačiau Viešpats yra galingesnis. Jis Elijui suteikia drąsos, duoda jam jėgų ir pradeda ruošti misijai. Ir štai matome: Elijas leidžiasi į kelionę, paklūsta, kenčia, mąsto, meldžiasi ir galiausiai įvykdo Viešpaties jam skirtą misiją. Viešpats tesuteikia mums malonę, kad kiekvieną gyvenimo dieną leistume jam mus ruošti ir kad šitaip paruošti liudytume Jėzaus atneštą išganymą. Amen. (Vatikano radijas)