Sekmadienio susitikimu užsibaigė kelionė į Šventąją Žemę. T. Federico Lombardi SJ ir t. Davido Neuhauso SJ komentarai

Šventojo Sosto Spaudos salės, o taip pat ir Vatikano radijo direktorius t. Federico Lombardi SJ, komentuodamas sekmadienio vakarą Vatikano soduose vykusį maldos už taiką susitikimą, sako, kad tai visų pirma buvo drąsos aktas, nes nedrąsus realizmas būna dažniausia pralaimėjimų siekiant taikos priežastis. Tikintis žmogus – kaip girdėjome ir sekmadienio vakarą cituotuose šventuose tekstuose – yra tasai, kuris kelia akis į Dievą ir iš jo gauna drąsos. Popiežius Pranciškus dažnai kalba apie stebinančius posūkius žmonių istorijoje, kurie įvyksta Dievo dėka, - sakė t. Federico Lombardi SJ, atkreipdamas dėmesį, kad ir maldos susitikimas Vatikane vyko Sekminių dienos vakarą, kai minėjome visa atnaujinančios Šventosios Dvasios atsiuntimą. Mes tikime, kad įmanoma sulaukti naujų dalykų. Mes jų meldžiame Dievą, o kartu ir patys iš visų jėgų jų siekiame.

Pasak t. Lombardi, sekmadienio vakaro maldos susitikimas tam tikra prasme buvo Popiežiaus kelionės į Šventąją Žemę užbaiga. Jos pagrindiniai veikėjai buvo Pranciškus ir Baltramiejus, minintys savo pirmtakų Pauliaus VI ir Atenagoro istorinio susitikimo Jeruzalėje sukaktį. Dabar, Baltramiejaus dalyvavimas šiame maldos už taiką susitikime liudijo, kad Jeruzalė ir Šventoji Žemė yra fundamentaliai svarbios visiems krikščionims ir kad visi krikščionys trokšta taikos ir už ją meldžiasi. Ne tik Pranciškus su savo charizma, ne tik katalikai, bet visi krikščionys jungiasi į bendrą malda su visais tikinčiaisiais, su žydais ir musulmonais, kad sugrįžtų taika į tą visiems taip svarbų regioną. Dėl to reikšminga, kad sekmadienio vakaro maldos susitikime Vatikane taip pat dalyvavo Jeruzalės graikų ortodoksų patriarchas Teofilius, kuris yra Jeruzalės krikščionių bendruomenės primas, taip pat ir lotynų patriarchas Twalas.

Sekmadienio maldos už taiką susitikimą Vatikano radijui komentavo ir hebrajiškai besimeldžiančių Izraelio katalikų sielovados vadovas t. David Neuhaus SJ. Pasak jo, svarbiausia šiame susitikime buvo tai, kad jame dalyvavo Dievas. Jis ten buvo, Jo Dvasia ten buvo, Jo Dvasia padvelkė virš mūsų šalies, virš jos situacijos, virš maldai susirinkusių žmonių. Manau, - sakė t. Neuhaus, - kad dabar yra daugiau tikinčių, kad Dievas gali veikti ir ten, iš kur žmonės jį išvarė.

Pasak izraeliečio jėzuito, reikia klausti koks turi būti religijos vaidmuo. Nes dabar, deja, matome, kad religiją instrumentaliai naudoja politikai, politiniai lyderiai. Religija naudojama politiniams interesams. Manau, kad vizitu Šventojoje Žemėje ir dabar šiuo susitikimus, Popiežius parodė, kad religija gali išvaduoti politiką, ne būti politikos naudojama. Ir tai yra didelis pasikeitimas.

T. Neuhaus nesutinka su kritikais, kurie sako, kad tai viso labo buvo tik triukšmas dėl nieko, nes juk kol kas jokių permainų nesimato. Popiežius pasakė, kad susitikę maldai mes neatsisakome savo atsakomybės, bet suvokiame, kad pati didžiausia mūsų atsakomybė yra skirti vietos Dievui. Tad tai buvo ne „triukšmas dėl nieko“, bet Šventosios Dvasios triukšmas. Manau, kad tai neliks be rezultatų, gal rezultatų sulauksime ne iš karto, bet Popiežiaus kaip ganytojo, kaip dvasinio vadovo vaidmuo ir yra atverti platesnius akiračius, žiūrėti toliau negu mes galime matyti, nes mūsų pasaulis uždarytas tarp mūrų, kuriuos mes pastatėme, - kalbėjo t. David Neuhaus SJ. (Vatikano radijas)