Sekmadienio vakarą popiežius Pranciškus su Izraelio ir Palestinos prezidentais meldėsi
už taiką Šventojoje Žemėje (+video)
Pirmasis pagal numatytą programą į Vatikaną atvyko Izraelio prezidentas Shimonas Peresas,
trumpai po 18 val. Izraelio prezidentą pasitiko popiežius Pranciškus prie Šv. Mortos
namų slenksčio, palydėjo į savo namų svetainę ir joje keletą minučių privačiai pabendravo,
o paskui garbų svečią palydėjo į kitą namų kambarį.
Palestiniečių prezidentas
Mahmoudas Abbasas į Vatikaną atvažiavo punktualiai 18.30 val. Taip pat jį prie savo
namų durų pasitiko maldą už Šventosios Žemės taiką iniciavęs popiežius Pranciškus.
Palestinos valstybės vadovą Romos vyskupas palydėjo į savo namų svetainę, privačiai
pabendravo.
Paskui popiežiaus akivaizdoje susitiko abu prezidentai, netrukus
prisistatė ir popiežiaus svečias Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus.
Atėjus
metui popiežius, patriarchas ir abu prezidentai, taip pat juos susitikime lydintis
Šv. Žemės kustodas t. Pierbattista Pizzaballa OFM mikroautobusu buvo nuvežti iš šv.
Mortos namų į maldai skirtą vietą po atviru dangumi, trikampės formos pievą tarp Vatikano
muziejų, Pinakotekos ir Popiežiškosios mokslų akademijos būstinės „Casina Pio IV“,
iš kurios atsiveria vaizdas į kiek toliau esančią Šv. Petro baziliką.
Maldos
susitikime be popiežiaus Pranciškaus, patriarcho Baltramiejaus, Izraelio ir Palestinos
prezidentų dalyvavo maždaug šešiasdešimt žmonių, tarp kurių buvo kelios dešimtys Šventojo
Tėvo Pranciškaus svečių, Izraelio ir Palestinos prezidentų delegacijos.
Maldos
susitikime popiežiui iš karės sėdėjo palestiniečių prezidentas, iš dešinės – Izraelio.
Patriarchui Baltramiejui skirta atskira vieta.
Toliau Popiežiaus kairėje vietas
užėmė delegacijų nariai musulmonai ir žydai. Šventojo Tėvo dešinėje - delegacijų nariai
krikščionys ir politikai bei Šv. Tėvo svečiai.
Tarp visų maldos susitikimo
dalyvių ypatingas dėmesys buvo skirtas Jeruzalės graikų ortodoksų patriarchui Teofiliui,
nes jis vienintelis buvo abiejų delegacijų, ir izraeliečių ir palestiniečių, narys,
kaip Jeruzalės krikščionių bendruomenės primas ir Šventojo Sosto svečias.
Popiežiaus
svečių tarpe buvo patriarchas Baltramiejus ir jį lydintys asmenys, Prancūzijos ortodoksų
metropolitas Emmanuelis, keletas Romos kardinolų ir vyskupų, įskaitant Valstybės sekretorių
kard. Parolin ir Kardinolų kolegijos vicedekaną Roger Etchegaray, vienas žydas ir
vienas musulmonas, popiežių jo piligrimystėje į Šventąją Žemę lydėję jo bičiuliai
iš Argentinos, rabinas Abrahams Skorka ir šeichas Omaras Abboudas, Jeruzalės lotynų
patriarchas Fouad Twal, Šv. Žemės kustodijos atstovai ir Margaret Karam, fokoliarų
pašvęsta pasaulietė ir izraeliečių palestiniečių dialogo dalyvė.
Maždaug pusę
Izraelio prezidento delegacijos narių sudarė rabinai, tiek iš Izraelio, tiek iš Italijos,
tarp jų Oded Wiener, Izraelio Didžiojo rabinato sekretorius ir American Jewish Committee
tarpreliginio dialogo vadovas David Rosen, kitų Izraelio religijų atstovai, įskaitant
du musulmonus, du drūzus ir vieną krikščionį ir apie dešimt prezidento palydos narių.
Palestinos
prezidento delegacijoje buvo keletas palestiniečių valdžios atstovų, įskaitant vyriausiąjį
derybininką Saebą Erakatą ir religijų reikalų ministrą M. Alhabbashą, prezidento palydos
nariai bei Palestinos religijų atstovai, įskaitant Jeruzalės lotynų patriarchą emeritą
Michelį Sabbah, kitus tris krikščionis ir musulmonų šeichas Jamal Abu Alhanoud.
Maldos
dalyviams užėmus vietas susitikimo moderatorė angliškai pristatė maldos sutikimo tikslą,
kad izraeliečiai ir palestiniečiai, žydai, krikščionys ir musulmonai kiekvienas pagal
save pasidalytų tuo, ko trokšta vardan Šventosios žemės ir visų jos gyventojų taikos.
Sekė
trys maldos dalys; žydų, krikščionių ir musulmonų bendruomenių atstovai skaitė maldas
ir invokacijos, giedojo pagal savo šventuosius raštus ir tradicijas. Maldos pertraukose
buvo atliekami trijų religijų muzikos kūriniai.
Po maldų, popiežius ir abu
prezidentai perskaitė savo invokacijas.
Pirmasis kalbėjo popiežius Pranciškus
Pradėdamas
savo kalbą, jis visų pirma dėkojo abiem prezidentams, kad priėmė kvietimą atvykti
į Vatikaną ir kartu melstis už taiką, dar kartą su dėkingumu prisiminė savo kelionę
į Šventą Žemę ir nuoširdų svetingumą, su kuriuo susidūrė jos metu. Popiežius padėkojo
taip pat patriarchui Baltramiejui ir visiems delegacijų nariams ir svečiams.
Jūsų
buvimas čia, Ponai Prezidentai, - sakė Pranciškus, - yra didis brolybės ženklas, kurį
jūs duodate kaip Abraomo vaikai, ir kartu yra konkreti išraiška pasitikėjimo Dievu,
istorijos Viešpačiu, kuris šiandien į mus žiūri kaip į vieni kitų brolius ir trokšta
vesti savo keliais.
Šį mūsų maldos susitikimą už taiką Šventojoje Žemėje ir
Artimuosiuose Rytuose savo maldomis palydi daugybė žmonių visame pasaulyje, priklausančių
įvairioms kultūroms, tėvynėms, kalboms ir religijoms: tai žmonės, kurie meldėsi už
šį susitikimą ir kurie dabar įsijungia į mūsų maldą. Šiuo susitikimu atsiliepiame
į karštą troškimą daugybės žmonių, laukiančių taikos, svajojančių pasaulį, kuriame
vyrai ir moterys galėtų gyventi kaip broliai ir seserys, o ne kaip varžovai ir priešai.
Tai
palikimas, - tęsė Pranciškus, - kurį paveldėjome iš protėvių, bet ir skola, kurią
turime atiduoti mūsų vaikams: jie prašo mus griauti neapykantos sienas ir eiti dialogo
ir taikos keliu, kad nugalėtų meilė ir bičiulystė. Daug, per daug mūsų vaikų žuvo
kaip nekaltos karų ir smurto aukos, buvo tarsi išrauti pačiame žydėjime. Mūsų pareiga
siekti, kad jų auka nenueitų veltui. Jų atminimas teįkvepia mus drąsiai siekti taikos,
tesuteikia jėgų tęsti dialogą bet kokia kaina, kantrybės kiekvieną dieną austi pagarbaus
ir taikaus sambūvio audinį, Dievo garbei ir visų gerovei.
Taikai reikia daugiau
drąsos negu karui. Reikia drąsos tarti „taip“ susitikimui ir „ne“ nesantaikai, „taip“
dialogui ir „ne“ smurtui, „taip“ deryboms“ ir „ne“ priešiškumui, „taip“ susitarimų
laikymuisi ir „ne“ provokacijoms, „taip“ nuoširdumui ir „ne dviveidiškumui“. Visam
tam reikia drąsos, reikia dvasios jėgų.
Istorija mus moko, kad vien mūsų jėgų
negana, - sakė Pranciškus. Jau ne kartą buvome priartėję prie taikos, tačiau nelabasis
įvairiomis priemonėmis sugebėjo ją atitolinti. Dėl to ir esame čia, nes žinome ir
tikime, kad mums reikia Dievo pagalbos. Neatsisakome savo atsakomybės, bet šaukiamės
Dievo, suvokdami savo didžią atsakomybę prieš mūsų sąžines ir prieš mūsų tautas. Išgirdome
kvietimą ir turime atsiliepti: esame kviečiami nutraukti neapykantos ir smurto sūkurį,
turime jį nutraukti vienu žodžiu: „brolis“. Tačiau, kad galėtume ištarti šį žodį,
turime pakelti akis į Dangų ir pripažinti, kad esame vieno Tėvo vaikai.
Po
šių žodžių, sekė popiežiaus Pranciškaus malda:
Viešpatie, taikos Dieve,
išgirski mūsų maldavimą! Daug kartų ir tiek metų bandėme spręsti mūsų konfliktus savo
jėgomis ir taip pat savo ginklais; kiek daug priešiškumo ir tamsos akimirkų; kiek
daug pralieto kraujo; kiek daug pražudytų gyvybių; kiek palaidotų vilčių... Mūsų pastangos
buvo bevaisės. Dabar Tu, Viešpatie, mums padėk. Suteik mums savo ramybę, išmokyk mus
savo taikos, veski mus į taiką. Atverk mūsų akis ir širdis, duok mums drąsos tarti:
„niekados daugiau karo“, „karas viską naikina“. Įkvėpki mums drąsos konkrečiais veiksmais
kurti taiką. Viešpatie, Abraomo ir pranašų Dieve, meilės Dieve, kuris mus sukūrei
ir pakvietei gyventi kaip broliai, suteik mums jėgų būti taikdariais kiekvieną dieną,
įmokyk mus su gerumu žiūrėti į visus brolius, kuriuos sutinkame savo kelyje. Išmokyk
mus išgirsti šauksmą mūsų piliečių, kurie mus prašo ginklus perkalti į taikos įrankius,
mūsų baimę paversti viltimi, kad galėtume ištvermingai siekti dialogo susitaikinimo,
idant pagaliau taika laimėtų. Iš visų žmonių širdžių tebūnie pašalinti šie žodžiai:
susiskaldymas, neapykanta, karas! Viešpatie, nuginkluok mūsų liežuviuos ir rankas,
atnaujinki širdis ir protus, kad visada skambėtų mus suartinantis žodis „brolis“ ir
kad „šalom“, „taika“, „salam“ taptų mūsų gyvenimo stiliumi.
Po popiežiaus
Pranciškaus kalbėjo Izraelio prezidentas Shimonas Peresas.
Jis savo
kalbą įpradėjo 122 Psalmės žodžiais apie taiką Jeruzalėje, saugų gyvenimą jos sienose.
Padėkojo popiežiui Pranciškui už pakvietimą kartu melstis už taiką, dar kartą dėkojo
popiežiui už jo apsilankymą Izraelyje. Vizitas, pasak prezidento, buvo tikrai istorinės
svarbos įvykis, palietęs visų tikybų ir tautybių žmonių širdis.
Dvi tautos
– izraeliečiai ir palestiniečiai – karštai trokšta taikos, - kalbėjo Izraelio prezidentas.
Savo širdyse atsimename motinų ašaras, išlietas apraudant savo vaikus. Turime sustabdyti
dejones, smurtą ir konfliktą. Mums visiems reikia taikos. Taikos tarp lygiųjų. Šia
ypatinga proga, iš vilties ir tikėjimo kupinų mūsų širdžių kyla maldavimas taikos
tarp tautų, religijų, bendruomenių, vyrų ir moterų, kad tikroji taika kuo greičiau
taptų mūsų paveldu. Mūsų Knygų Knyga, - kalbėjo prezidentas Shimonas Peresas, - mums
liepia eiti taikos keliu ir mus kviečia dėl jo darbuotis. Taiką nelengva pasiekti,
tačiau mes privalome dėl jos darbuotis visomis jėgomis, net jei reikia aukos ir kompromisų.
Mes sveikinamės palaiminimu: shalom, salam. Turime būti verti šių žodžių, kurių prasmė
labai gili ir kurie labai reiklūs. Net ir tuomet kai taika atrodo labai tolima, turime
jos siekti ir ją priartinti. Mes visi kartu ir dabar, izraeliečiai ir palestiniečiai,
galime šia kilnią viziją paversti laiminga tikrove. Mes galime atnešti taiką savo
vaikams. Tai mūsų pareiga, mūsų, tėvų, šventa misija. Leiskite man užbaigti malda,
- sakė prezidentas – „Tasai, kuris sukūrė taiką danguje, tesuteikia ją mums, Izraeliui
ir visam pasauliui. Ir sakykime, taip tebūnie, amen“.
Palestinos prezidento
Mahmoudo Abbaso kalba
Vardan Dievo, Geriausiojo ir Gailestingiausiojo,
- tradiciniu islamiškuoju kreipiniu savo kalbą pradėjo Palestinos prezidentas Mahmoudas
Abbasas. Jis irgi dėkojo popiežiui Pranciškui už šį maldos susitikimą ir už jo apsilankymą
Betliejuje ir šventajame Jeruzalės mieste.
O Dieve, mes tave šloviname, kad
pasirinkai Jeruzalę savo dangaus vartais, - kalbėjo Palestinos prezidentas. Kaip sako
šventasis Koranas: „Šlovė Tam, kuris padarė, kad Jo tarnas keliautų naktį iš šventos
garbinimo vietos į aukščiausią garbinimo vietą, kurios apylinkės palaimintos“. Dangaus
ir žemės Dieve, priimk mūsų maldą už tiesą, taiką ir teisingumą mano tėvynėje Palestinoje,
regione ir visame pasaulyje. Suteik, Viešpatie, mūsų regionui ir jo gyventojams saugumą,
laisvę ir stabilumą. Saugoki mūsų miestą Jeruzalę, mūsų pirmąją maldos kryptį, mūsų
antrą šventą mečetę, trečiąją šventą mečetę, palaiminimų ir taikos miestą ir viską
kas jį supa.
Mūsų tikslas, Viešpatie, yra susitaikinimas ir taika. Dievas savo
šventoje Knygoje tikintiesiems pasakė: gyvenkite taikoje! Jėzus Kristus kreipdamasis
į Jeruzalę kalbėjo: „O kad tu šiandien suprastum, kas tau atneša ramybę!“. Atsimename
ir šv. Jono Pauliaus II žodžius: „Jei taika bus sukurta Jeruzalėje, ji bus liudijama
ir visame pasaulyje“. Ir šiandien mūsų maldose kartojome: „Palaiminti taikdariai“,
„melskite taikos Jeruzalei“.
Tad prašome Tave, Viešpatie, taikos Šventajai
Žemei, Palestinai ir Jeruzalei su jos gyventojais. Prašome tave, kad Jeruzalė būtų
visų pirma saugi vieta visiems tikintiesiems, kad joje galėtų melstis trijų religijų
– judaizmo, krikščionybės ir islamo išpažinėjai – kad visi ją galėtų lankyti, kaip
nustatyta šventajame Korane.
O, Viešpatie, tu esi taika ir taika iš tavęs spinduliuoja,-
baigė savo invokaciją prezidentas Abbasas, - mes trokštame taikos sau ir mūsų kaimynams.
Mes trokštame gerovės ir linkime taikos sau ir kitiems. Išgirski, Viešpatie, mūsų
maldą, padaryk sėkmingas mūsų iniciatyvas, Tu esi teisingiausias, Tu esi gailestingiausias,
Tu esi pasaulių Viešpats. Amen.
* * *
Paskutinis Maldos už taiką
Šventojoje Žemėje susitikimo momentas buvo simbolinis taikos gestas: vieni kitiems
paspaudė ranką, po to popiežius ir du prezidentai Vatikano soduose pasodino alyvmedį,
kaip taikos ženklą izraeliečių ir palestiniečių trokštamos taikos.
Pasibaigus
maldos susitikimui, popiežius palydėjo savo svečius į ten pat esančią Popiežiškosios
mokslų akademijos būstinę „Casina Pio IV“, joje už uždarų durų vyko popiežiaus Pranciškaus,
patriarcho Baltramiejaus, Izraelio prezidento Shimono Pereso ir Palestiniečių prezidento
Mahmoudo Abbaso privatus susitikimas. Jam pasibaigus popiežius atsisveikino su dviem
prezidentais ir, juos išlydėjęs, su Konstantinopolio ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi
privačiai sugrįžo į šv. Mortos namus. (Vatikano radijas)