Sekmadienį trijų religijų atstovai Vatikane melsis už taiką Šventojoje Žemėje
Daugelio pasaulio gyventojų dėmesys sekmadienio vakarą bus sutelktas į Vatikane vyksiantį
maldų už taiką tarp izraeliečių ir palestiniečių bei visuose Artimuosiuose Rytuose
susitikimą, į kurį popiežius Pranciškus, neseniai lankydamasis Šventojo Žemėje, pakvietė
Izraelio ir Palestinos prezidentus. Sekmadienį Vatikano soduose besimeldžiančius popiežių
Pranciškų, Konstantinopolio patriarchą Baltramiejų, Izraelio prezidentą Shimoną Peresą
ir Palestinos prezidentą Mahmoudą Abbasą malda lydės daugelio šalių tikinčiųjų bendruomenės,
pradedant labiausiai taikos Šventojo Žemėje laukiančiais tenykščiais gyventojais.
Kartu
su prezidentais atvyks delegacijos, kurias sudarys po keliolika žmonių, atstovaujančių
Izraelio ir Palestinos religinėms bendruomenėms. Prezidentą Shimoną Peresą atlydės
Izraelyje gyvenantys judėjai, krikščionys ir musulmonai. Prezidento Mahmoudo Abbaso
delegacijoje bus Palestinos musulmonų ir krikščionių atstovai.
Kaip buvo pabrėžta
penktadienį Vatikane vykusioje spaudos konferencijoje, kurios metu buvo gana išsamiai
pristatytas šis susitikimas, tai nebus tarpreliginė, bet trijų religijų malda už taiką.
Bus meldžiamasi laikantis istorinės chronologijos – pirmieji melsis žydai, paskui
krikščionys ir po jų musulmonai.
Šiai progai buvo sukurta trijų maldos momentų
schema. Kiekvienos religijos atstovai pradės padėkos malda už kūriniją, po kurios
seks atgailos malda ir taikos maldavimas. Kiekviena delegacija pati parinko maldų
tekstus. Hebrajiškoji maldos susitikimo dalis prasidės 8 ir 147 psalmėmis, kuriose
dėkojama už pasaulio sukūrimą; atgailos momentui parinktos 25 ir 130 psalmės ir hebrajiškosios
Yom Kippur atgailos dienos malda; trečiajam – taikos maldavimo momentui paimtas aštuonioliktojo
amžiaus pabaigoje Ukrainoje gyvenusio hasidų rabino Nachmano Braclaviečio tekstas.
Krikščioniškoje padėkos už kūriniją maldoje skambės ta pati 8 psalmė, kurią pasirinko
ir žydai, o taip pat skaitinys iš Izaijo knygos; po to bus skaitoma šv. Jono Pauliaus
II atsiprašymo malda; taikos maldavimui paimta šv. Pranciškaus Asyžiečio malda. Islamiškosios
maldos dalies tekstai – padėka už kūriniją, atleidimo prašymas ir taikos maldavimas,
yra specialiai sukurti šiai proga, remiantis Koranu ir islamo maldingumo tradicija.
Žydų atstovai maldas skaitys hebrajiškai; krikščionių – angliškai, itališkai ir arabiškai;
musulmonų – arabiškai.
Po trijų religijų atstovų maldų, numatytos trijų pagrindinių
šio susitikimo dalyvių – Popiežiaus ir dviejų Prezidentų invokacijos. Jie kalbės trumai,
be iš anksto parengtų tekstų. Kaip pažymėta penktadienį vykusiame šio susitikimo pristatyme,
prezidentai Peresas ir Abbasas, nors pasaulio akyse yra visų pirma politiniai lyderiai,
jie taip pat yra giliai tikintys žmonės. Shimonas Peresas yra geras Biblijos žinovas,
o Mahmoudas Abbasas atmintinai moka kone visą Koraną.
Penktadienio spaudos
konferencijoje kalbėjęs Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos vadovas t. Pierbattista
Pizzaballa OFM ragino į šį maldos susitikimą žiūrėti kaip į pauzę nuo politikos. To
siekė popiežius Pranciškus, pakviesdamas abu prezidentus į Vatikaną. Prezidentai,
žinoma, yra visų pirma politinės asmenybės ir jie abu kaip politikai yra atsakingi
prieš savo šalių visuomenes, tačiau matant, kad politinės priemonės laikosi joms būdingos
logikos ir kad jų veikimo tempai yra labai lėti, popiežius Pranciškus šiuos du politikus
pakvietė padaryti pertrauką, pakelti akis aukštyn, iš kitos perspektyvos pažvelgti
į Šventosios Žemės tikrovę. Aišku, - sakė t. Pizzaballa, - nereikia turėti iliuzijų,
kad dabar staiga ateis taikos metas, tačiau aišku ir tai, kad reikia ir kitokio, platesnio
žvilgsnio. Taikos neįmanoma sukurti vien politikos salonuose, bet reikia ir visuotinio
žmonių pritarimo, reikia žiniasklaidos palaikymo. Dėl to, pridurdamas dar vieną esminį
elementą – maldą už taiką, popiežius Pranciškus nori, kad prasidėtų naujas izraeliečių
ir palestiniečių dialogas, kuriame dalyvautų ne tik politikai, bet kad jis taptų bendra
visų žmonių nuostata. (Vatikano radijas)