2014-06-07 17:03:03

Sekmadienį trijų religijų atstovai Vatikane melsis už taiką Šventojoje Žemėje


Daugelio pasaulio gyventojų dėmesys sekmadienio vakarą bus sutelktas į Vatikane vyksiantį maldų už taiką tarp izraeliečių ir palestiniečių bei visuose Artimuosiuose Rytuose susitikimą, į kurį popiežius Pranciškus, neseniai lankydamasis Šventojo Žemėje, pakvietė Izraelio ir Palestinos prezidentus. Sekmadienį Vatikano soduose besimeldžiančius popiežių Pranciškų, Konstantinopolio patriarchą Baltramiejų, Izraelio prezidentą Shimoną Peresą ir Palestinos prezidentą Mahmoudą Abbasą malda lydės daugelio šalių tikinčiųjų bendruomenės, pradedant labiausiai taikos Šventojo Žemėje laukiančiais tenykščiais gyventojais.

Kartu su prezidentais atvyks delegacijos, kurias sudarys po keliolika žmonių, atstovaujančių Izraelio ir Palestinos religinėms bendruomenėms. Prezidentą Shimoną Peresą atlydės Izraelyje gyvenantys judėjai, krikščionys ir musulmonai. Prezidento Mahmoudo Abbaso delegacijoje bus Palestinos musulmonų ir krikščionių atstovai.

Kaip buvo pabrėžta penktadienį Vatikane vykusioje spaudos konferencijoje, kurios metu buvo gana išsamiai pristatytas šis susitikimas, tai nebus tarpreliginė, bet trijų religijų malda už taiką. Bus meldžiamasi laikantis istorinės chronologijos – pirmieji melsis žydai, paskui krikščionys ir po jų musulmonai.

Šiai progai buvo sukurta trijų maldos momentų schema. Kiekvienos religijos atstovai pradės padėkos malda už kūriniją, po kurios seks atgailos malda ir taikos maldavimas. Kiekviena delegacija pati parinko maldų tekstus. Hebrajiškoji maldos susitikimo dalis prasidės 8 ir 147 psalmėmis, kuriose dėkojama už pasaulio sukūrimą; atgailos momentui parinktos 25 ir 130 psalmės ir hebrajiškosios Yom Kippur atgailos dienos malda; trečiajam – taikos maldavimo momentui paimtas aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje Ukrainoje gyvenusio hasidų rabino Nachmano Braclaviečio tekstas. Krikščioniškoje padėkos už kūriniją maldoje skambės ta pati 8 psalmė, kurią pasirinko ir žydai, o taip pat skaitinys iš Izaijo knygos; po to bus skaitoma šv. Jono Pauliaus II atsiprašymo malda; taikos maldavimui paimta šv. Pranciškaus Asyžiečio malda. Islamiškosios maldos dalies tekstai – padėka už kūriniją, atleidimo prašymas ir taikos maldavimas, yra specialiai sukurti šiai proga, remiantis Koranu ir islamo maldingumo tradicija. Žydų atstovai maldas skaitys hebrajiškai; krikščionių – angliškai, itališkai ir arabiškai; musulmonų – arabiškai.

Po trijų religijų atstovų maldų, numatytos trijų pagrindinių šio susitikimo dalyvių – Popiežiaus ir dviejų Prezidentų invokacijos. Jie kalbės trumai, be iš anksto parengtų tekstų. Kaip pažymėta penktadienį vykusiame šio susitikimo pristatyme, prezidentai Peresas ir Abbasas, nors pasaulio akyse yra visų pirma politiniai lyderiai, jie taip pat yra giliai tikintys žmonės. Shimonas Peresas yra geras Biblijos žinovas, o Mahmoudas Abbasas atmintinai moka kone visą Koraną.

Penktadienio spaudos konferencijoje kalbėjęs Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos vadovas t. Pierbattista Pizzaballa OFM ragino į šį maldos susitikimą žiūrėti kaip į pauzę nuo politikos. To siekė popiežius Pranciškus, pakviesdamas abu prezidentus į Vatikaną. Prezidentai, žinoma, yra visų pirma politinės asmenybės ir jie abu kaip politikai yra atsakingi prieš savo šalių visuomenes, tačiau matant, kad politinės priemonės laikosi joms būdingos logikos ir kad jų veikimo tempai yra labai lėti, popiežius Pranciškus šiuos du politikus pakvietė padaryti pertrauką, pakelti akis aukštyn, iš kitos perspektyvos pažvelgti į Šventosios Žemės tikrovę. Aišku, - sakė t. Pizzaballa, - nereikia turėti iliuzijų, kad dabar staiga ateis taikos metas, tačiau aišku ir tai, kad reikia ir kitokio, platesnio žvilgsnio. Taikos neįmanoma sukurti vien politikos salonuose, bet reikia ir visuotinio žmonių pritarimo, reikia žiniasklaidos palaikymo. Dėl to, pridurdamas dar vieną esminį elementą – maldą už taiką, popiežius Pranciškus nori, kad prasidėtų naujas izraeliečių ir palestiniečių dialogas, kuriame dalyvautų ne tik politikai, bet kad jis taptų bendra visų žmonių nuostata. (Vatikano radijas)







All the contents on this site are copyrighted ©.