Bendroji audiencija. Popiežius Pranciškus kalbėjo apie kelionę į Šventąją Žemę (+video)

Trečiadienio rytą vykusios bendrosios audiencijose metu, kaip įprasta po apaštališkųjų kelionių, popiežius Pranciškus pasakojo apie trumpą, bet labai intensyvų vizitą Šventojoje Žemėje, vykusį praėjusį šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį.

Tai buvo didelė dovana Bažnyčiai. Dėkoju už ją Dievui. Jis mane nuvedė į tą palaimintą žemę, kuri matė istorinį Jėzaus buvimą ir pagrindinius judaizmo, krikščionybės ir islamo įvykius, - sakė Pranciškus ir dėkojo patriarchui Twalui bei visiems vietiniams vyskupams, Pranciškonų kustodijai, Jordanijos, Palestinos ir Izraelio vyriausybėms bei visiems kas prisidėjo prie kelionės organizavimo.

Popiežius priminė, kad pagrindinis šios piligrimystės tikslas buvo popiežiaus Pauliaus VI ir patriarcho Atenagoro istorinio susitikimo penkiasdešimtųjų metinių minėjimas. Tą kartą Petro įpėdinis pirmą kartą aplankė Šventąją Žemę: vykstant Vatikano II Susirinkimui Paulius VI pradėjo naujųjų laikų popiežių tarptautines keliones. Tas pranašiškas gestas, Romos Vyskupo ir Konstantinopolio Patriarcho susitikimas, tapo mylias žyminčiu akmeniu sunkiame, bet viltingame krikščionių vienybės kelyje, kuriuo dabar jau gana toli nueita. Tad mano susitikimas su Jo Šventenybe Baltramiejumi, mylimu broliu Kristuje, buvo kulminacinis vizito mementas, - sakė Pranciškus. Kartu meldėmės prie Jėzaus kapo, su mumis buvo Jeruzalės graikų ortodoksų patriarchas Teofilis III, Armėnų apaštališkas patriarchas Nourhanas, įvairių Bažnyčių ir bendruomenių vyskupai, pasaulietinės valdžios atstovai ir daug tikinčiųjų. Toje vietoje, iš kurios skambėjo Prisikėlimo žinia, jautėme kartėlį ir skausmą dėl Kristaus mokinių nevienybės. Tačiau kartu melsdamiesi jautėme ir brolybę, tarpusavio pagarbą ir meilę; girdėjome Prisikėlusios Gerojo Ganytojo balsą, kuris nori, kad visi priklausytume vienai kaimenei; jautėme troškimą gydyti dar atviras žaizdas ir ištvermingai siekti visiškos vienybės.

Dar kartą, kaip ir ankstesni Popiežiai, - sakė Pranciškus, - aš prašau atleidimo už viską, kuo mes prisidėjome prie šio susiskaldymo, ir meldžiu Šventąją Dvasią, kad padėtų užgyti brolių žaizdoms, atsivėrusioms dėl mūsų kaltės. Visi esame broliai Kristuje. Su patriarchu Baltramiejumi esame broliai ir bičiuliai, norintys keliauti drauge, daryti visa tai kas šiandien įmanoma: kartu melstis, kartu darbuotis Dievo kaimenės gerovei, siekti taikos, saugoti kūriniją. Turime eiti pirmyn kaip broliai.

Kitas šios piligrimystės tikslas, - tęsė katechezę Šventasis Tėvas, - buvo padrąsinti visą regioną siekti taikos, kuri yra Dievo dovana ir kartu vertybė, kurios žmonės privalo siekti. Jordanijoje, Palestinoje ir Izraelyje tai dariau kaip piligrimas, atkeliavęs Dievo ir žmogaus vardu, širdyje nešinas didžiule meile tos Žemės vaikams, jau per ilgai kenčiantiems dėl karo, turintiems teisę pagaliau sulaukti taikos dienų.

Dėl to prašiau krikščionis, kad į savo širdis klusniai priimtų Šventąją Dvasią, idant jos patepti būtų vis labiau pajėgūs susitaikyti, nuolankiai ir broliškai gyventi. Nuolankumas, brolybė, susitaikinimas. Šventoji Dvasia mus moko tokios laikysenos kasdieniame gyvenime bendraujant su skirtingų kultūrų ir tikybų žmonėmis, moko mus būti taikdariais. Taiką reikia kurti kasdieniu darbu. Nėra taikos pramonės. Reikia kurti kasdien ir turėti atvirą širdį, kad galėtume taiką priimti kaip Dievo dovaną.

Jordanijoje dėkojau jos vadovams ir gyventojams už svetingumą pabėgėliams iš karo zonų, už humanitarinę veiklą, kuriai reikia tarptautinės bendruomenės nuolatinės paramos. Mane sujaudino Jordanijos gyventojų dosnumas, su kuriuo jie priima pabėgėlius. Viešpats telaimina šią svetingą tautą. Turime taip pat prašyti tarptautinę bendruomenę, kad padėtų šiai tautai vykyti tą svetingo pabėgėlių priėmimo darbą. Šios piligrimystės metu ne kartą kalbėjau apie būtinumą mažinti įtampą Artimųjų Rytų regione, ypač karo išvargintoje Sirijoje, taip pat ieškoti teisingo sprendimo izraeliečių ir palestiniečių konfliktui, - sakė Popiežius bendrosios audiencijos dalyviams ir priminė, jog pakvietė Izraelio ir Palestinos prezidentus, du taikdarius, taikos vyrus, atvykti į Vatikaną ir kartu melstis už taiką. Ir jus prašau, - kreipėsi Pranciškus į audiencijos dalyvius, - prašau, nepalikite mūsų vienų, ir jūs melskitės, karštai melskitės, kad Viešpats apdovanotų taika ta palaimintą žemę.

Piligrimystė į Šventąją Žemę buvo taip pat proga stiprinti kenčiančių vietinių krikščionių bendruomenių tikėjimą ir visos Bažnyčios vardu joms padėkoti už krikščionių buvimą tenai ir visuose Artimuosiuose Rytuose. Šie mūsų broliai, drąsūs vilties ir meilės liudytojai, yra „druska ir šviesa“ toje Žemėje. Savo tikėjimu ir malda, taip pat darbu švietimo ir socialinės pagalbos srityse, jie tarnauja susitaikinimui ir atleidimui, kuria bendrą gėrį.

Šia piligrimyste, kuri man buvo tikra Viešpaties malonė, - sakė Popiežius, - norėjau padovanoti vilties žodį, bet ir aš pats jį savo ruožtu gavau. Man jį padovanojo broliai, kurie gyvena viltimi „nesant jokios vilties“ (Rom 4,18), kaip tie, kurie kenčia ir dėl konfliktų yra verčiami palikti savo šalis, kaip tie, kurie įvairiose šalyse yra diskriminuojami ir žeminami dėl tikėjimo į Kristų. Būkime jiems artimi. Melskimės už taiką Šventojoje Žemėje ir visuose Artimuosiuose Rytuose. Visos Bažnyčios malda taip pat tepalaiko visiškos visų krikščionių vienybės siekimą, kad pasaulis tikėtų Dievo meile, kuri Jėzuje Kristuje apsigyveno tarp mūsų. Galiausiai popiežius Pranciškus paragino audiencijos dalyvius prašyti Mergelę Mariją, kad ji išmelstų taiką visam pasauliu ir lydėtų krikščionis kelyje į vienybę. Popiežiaus vadovaujami visi sukalbėjo Sveika, Marija. (Vatikano radijas)