Šventosios Žemės katalikai

Popiežius Pranciškus pradeda kelionę į Šventąją Žemę. Šįkart pagrindinis jo kelionės tikslas – Jeruzalėje susitikti su Konstantinopolio patriarchu. Greta šio ekumeninio aspekto, popiežius Pranciškus keliauja vykdyti apaštalui Petro skirtos misijos stiprinti brolių tikėjimą, lankyti Šventosios katalikus.

Kai sakome „Šventoji žemė“, pirmiausia turime galvoje tą teritoriją, kurioje yra pagrindinės su išganymo istorija susijusios vietos – Betliejus, Nazaretas, Jeruzalė, tai yra Izraelį ir Palestinos valstybę. Tačiau, katalikų bažnytinės jurisdikcijos prasme Šventąją Žemę sudaro kiek platesnė teritorija. Kartu su Izraeliu ir Palestina į ją taip pat įeina Jordanija ir Kipras. Šiose keturiose valstybėse gyvenančių lotynų apeigų katalikų vyskupas yra Jeruzalės Lotynų patriarchas.

Šioje teritorijoje gyvena 253 tūkst. katalikų. Dauguma jų – vietiniai arabai. Dalis bendruomenės yra laikini imigrantai, susiradę darbą šiose šalyse. Izraelyje yra ir maža hebrajiškai besimeldžiančių katalikų bendruomenė. Tai arba žydai konvertitai, arba kartu su į Izraelį persikėlusiais žydais atvykę jų šeimų nariai katalikai. Keturių valstybių teritoriją apimančiame Jeruzalės Lotynų patriarchate yra 66 parapijos, kuriose dirba 74 dieceziniai kunigai. Šioje teritorijoje taip pat darbuojasi daugiau kaip šeši šimtai įvairioms kongregacijoms priklausančių kunigų vienuolių. Patriarchas arkivyskupas Fouad Twal, reziduojantis Jeruzalėje, turi tris vyskupus augziliarus: generalinį vikarą vysk. Williamą Hanna Shomali, vikarą Izraeliui vysk. Giacinto-Boutros Marcuzzo ir vikarą Jordanijai vysk. Marouną Lahhamą. Kipre patriarchui atstovauja jo vikaras t. Jerzy Kraj OFM; taip pat ir hebrajiškai besimeldžiančiai Izraelio katalikų bendruomenei vadovauja patriarcho vikaras t. David Neuhaus SJ. Jeruzalės Lotynų patriarchato bendruomenė labai įvairi. Nors tai skirtingų tautybių žmonės ir skirtingų valstybių piliečiai, turintys nevienodas, kartais radikaliai nesuderinamas politines vizijas, tačiau išpažįsta tą patį tikėjimą ir yra tos pačios vyskupijos nariai.

Jeruzalė nuo pat pradžių yra svarbiausias krikščionybės židinys. Nors istorijos tėkmėje krikščionys tarpusavy susiskaldė, o miestas daug kartų keitė šeimininkus, viso pasaulio krikščionys, panašiai kaip judaizmo ir islamo išpažinėjai, į Jeruzalę žiūri kaip į savo šventąjį miestą. Jeruzalės Lotynų patriarchato istorija siekia vienuoliktąjį amžių. Jis buvo skurtas po to kai musulmonų užimtą Jeruzalės miestą atkovojo iš Europos atvykę riteriai ir piligrimai, vadinamųjų Kryžiaus žygių dalyviai. Žlugus Palestinos krikščioniškai valstybei, Lotynų patriarcho titulas išliko, tačiau jis būdavo suteikiamas Jeruzalės mieste negyvenantiems vyskupams. Tik devynioliktojo amžiaus antroje pusėje popiežius Pijus IX atkūrė patriarchatą kaip normaliai veikiančią vyskupiją, su Jeruzalėje pastoviai gyvenančiais vyskupais. Maždaug šimtą metų Jeruzalės Lotynų patriarchais būdavo skiriami italai vyskupai, o nuo 1987 m. patriarchai yra palestiniečiai.

Greta Patriarchato, Šventojo Žemėje nuo seno veikia kita katalikų bažnytinė struktūra – Pranciškonų kustodija. Jos istorija siekia 1217 m. kai į Palestiną kaip piligrimas buvo nukeliavęs pats šv. Pranciškus. Jo pavyzdžiu į Palestiną keliavo ir kiti ką tik susikūrusio pranciškonų ordino nariai. Kai Palestinos krikščionių valstybę užėmė musulmonai, iš pradžių krikščionybė buvo uždrausta. Vėliau, tarpininkaujant Neapolio karaliui, pavyko susitarti su sultonu, kad krikščionys galėtų lankyti šventąsias vietas, o popiežius Klemensas VI 1342 m. pranciškonus paskyrė šventųjų vietų globėjais. Šitaip gimė iki mūsų dienų veikianti Pranciškonų Šventosios Žemės kustodija, kurios žinioje yra kelios dešimtys šventovių, pastatytų svarbiausiose išganymo istorijos vietose. Kai kurias, kaip Betliejaus Gimimo bazilika ar Jeruzalės Šventojo Kapo bazilika, pranciškonai globoja kartu su ortodoksais ir armėnais. Kitas šventoves globoja patys pranciškonai. Kai kurios iš jų tai visiškai naujos bažnyčios, prieš kelis dešimtmečius pastatytos su Jėzaus mokymu susijusiose vietose. Iki devynioliktojo amžiaus vidurio pusės, kai buvo atkurtas Jeruzalės Lotynų patriarchatas, Pranciškonų kustodijos jurisdikcijoje buvo visos vietinės katalikų bendruomenės. Po patriarchato atkūrimo, jo žinion perėjo vietinės bendruomenės, o pranciškonai prižiūri šventąsias vietas, rūpinasi iš svetur atvykstančiais piligrimais. Šiuo metu Kustodijos juridinis statusas lygus kitoms pranciškonų ordino provincijoms.

Pirmasis popiežiaus Pranciškaus susitikimas su Šventosios Žemės krikščionims vyks jau šį šeštadienį po pietų. 16 valandą vietos (ir Lietuvos) laiku Jordanijos sostinės Amano stadione prasidės Mišios. Laukiama maždaug 40 tūkstančių žmonių. 1400 vaikų priims Pirmąją Komuniją. Antras masinis susitikimas su katalikais vyks Betliejuje, Palestinos valstybėje, kur popiežius Pranciškus aukos Mišias sekmadienio rytą. Šį kartą gal kiek nuskriausti bus Izraelio katalikai, nes didesnio tik jiems skirto susitikimo nenumatyta. Dauguma Izraelio katalikų gyvena Galilėjoje. Popiežius lankysis tik Jeruzalėje, kur yra pagrindinės šventosios vietos, tačiau pastoviai gyvenančių katalikų labai mažai. (Vatikano radijas)