Pauliaus VI ir Atenagoro pokalbis „išjungus mikrofonus“: kartu, Dievo keliu

Pranciškui rengiantis su Konstantinopolio ortodoksų patriarchu Baltramiejumi susitikti Jeruzalėje ir paminėti savo pirmtakų, popiežiaus Pauliaus VI ir patriarcho Atenagoro susitikimą, po devynių atskirties amžių tarp katalikų ir ortodoksų Bažnyčių, iškelta ir priminta daug to1964 metų sausio mėnesio istorinio įvykio aplinkybių ir detalių. Tačiau viena iš jų yra mažiau žinoma. Tai sausio 5 dienos vakare įvykęs asmeniškas pokalbis tarp dviejų ganytojų. Per klaidą televizijos mikrofonai liko neišjungti ir įrašė tai, ką popiežius ir patriarchas kalbėjo vienas kitam. Pirmą kartą, berods, šio pokalbio stenograma buvo paskelbta 1979 metais.

Jau vėlyvą vakarą, gerokai po devynių, likę kartu ganytojai kalbėjo šitaip. „Jums išreiškiu savo džiaugsmą, savo susijaudinimą. Iš tiesų manau, kad tai momentas, kurį išgyvename Dievo akivaizdoje“, - sakė Paulius VI. „Dievo akivaizdoje, kartoju, Dievo akivaizdoje“, patvirtino Atenagoras.

„Neturiu kito troškimo, kaip kad kalbant su jumis, tuo pat metu kalbėti su Dievu“, - tarė Paulius VI. „Esu giliai sujaudintas, Šventenybe, man kaupiasi ašaros“, - atitarė patriarchas.

„Kadangi tai yra, - tęsė popiežius Paulius VI, - tikras Dievo metas, turime jį išgyventi visu intensyvumu, teisingumu, troškimu“. „Eiti pirmyn“, - pridūrė Atenagoras.

„Eiti Dievo keliais. Ar jūsų šventenybė turi kokius nurodymus, troškimus, kuriuos aš galėčiau išpildyti“, - klausė popiežius. „Turime tą patį troškimą. Kai iš laikraščių sužinojau, kad jūs nusprendėte aplankyti šią šalį, man tuoj pat dingtelėjo idėja išreikšti savo troškimą jus sutikti ir buvau užtikrintas, kad gausiu teigiamą atsakymą...(...) teigiamą, nes pasitikiu jūsų šventenybe“, - atsakė patriarchas.

„Jums kalbu kaip brolis. Žinokite, kad ir aš vienodai jumis pasitikiu“, - tarė Paulius VI. „Manau, kad Apvaizda pasirinko jūsų Šventenybę, kad atvertumėte kelią (...)“, - pasakė Atenagoras. „Apvaizda mus pasirinko, kad suprastume vienas kitą“, - papildė popiežius.

„Amžiai dėl šios dienos, šios didelės dienos...Koks džiaugsmas šioje vietoje, koks džiaugsmas (Kristaus) Kape, koks džiaugsmas Golgotoje, koks džiaugsmas gatvėje, kuria vakar ėjote“, - tęsė ortodoksų patriarchas. „Esu toks pilnas įspūdžių, - jam atsakė popiežius, - kad man prireiks nemažai laiko iškelti ir suprasti visų tų emocijų mano sieloje turtingumą. Vis dėlto noriu pasinaudoti šiuo momentu ir užtikrinti dėl absoliutaus lojalumo, su kuriuo visada su jumis kalbėsiu“. „Taip pat ir iš mano pusės“, - pasakė patriarchas.

„Niekada nuo jūsų neslėpsiu tiesos“, - sakė Paulius VI. „Visada pasitikėsiu“, - atitarė Atenagoras. „Neturiu jokios intencijos jus nuvilti, pasinaudoti gera valia. Trokštu tik eiti Dievo keliu“, - patikino Šventasis Tėvas. „Visiškai jumis pasitikiu“, - atsakė Atenagoras. „Visada stengsiuos...“, - tęsė Paulius VI. „Visada būsiu greta jūsų“, - patvirtino patriarchas.

„Visada stengsiuosi būti to vertas. Tegu jūsų Šventenybė žino, kad nuo pat šio momento niekad nenustosiu melstis, visas dienas, už jūsų Šventenybę ir už bendrus ketinimus dėl Bažnyčios gėrio“, - užtikrino Paulius VI patriarchui, o šis atsakė – „šis didis momentas mums buvo dovanotas, todėl mes liksime kartu. Eisime kartu. (...) Jūsų Šventenybė siųsta Dievo (...). Didžios širdies popiežius. Ar žinote kaip jus vadina? Megalocardus, didelės širdies popiežius“.

„Esame tik kuklūs įrankiai“, - tarė popiežius. „Taip turime matyti dalykus“, - patvirtino patriarchas. „Kuo mažesni, tuo didesni įrankiai. Tai reiškia, kad turi pirmauti Dievo veikimas, kad tai turi būti visų mūsų veiksmų matas. Iš savo pusės lieku paklusnus ir trokštu būti kiek įmanoma paklusnus Dievo valiai ir kiek įmanoma supratingas jūsų, jūsų brolių ir aplinkos atžvilgiu, Šventenybe“, - tęsė popiežius. „Tikiu, man nereikia klausti, tikiu“, - atsakė patriarchas.

„Žinau, kad tai sunku, kad yra dirglumo, mentaliteto (...) bet taip pat žinau ...“, - kalbėjo Paulius VI. „iš abiejų pusių“, - įsiterpė Atenagoras, o popiežius tęsė – „didelį tiesumą ir troškimą mylėti Dievą, tarnauti Jėzaus Kristaus bylai. Tuo remiasi mano pasitikėjimas“. „Tuo remiasi ir mano pasitikėjimas. Kartu, kartu“, - antrino patriarchas.

„Nežinau ar jau laikas, bet matau, kas turėtų būti daroma, kartu studijuojama (...) Norėčiau žinoti kokia yra jūsų Šventenybės, jūsų Bažnyčios mintis apie Bažnyčios struktūrą, tai pirmas žingsnis (...) Jums pasakysiu tai, ką manau esant tikslu, išvesta iš Evangelijos, iš Dievo valios ir autentiškos Tradicijos. Tai išreikšiu. Ir jei bus punktų, kurie nesutaps su jūsų mintimi apie Bažnyčios sandarą (...) diskutuosime, ieškosime tiesos (...) Tikiuosi, kad tai bus lengviau, nei galvojame“, - sakė Paulius VI. „Iš abiejų pusių (...) klausysimės jūsų požiūrių (...) taip pat darysiu ir aš (...) esu įsitikęs, kad mes visada būsime kartu (...) padarysime viską, kas įmanoma“, - vis pridūrė Atenagoras.

„Yra du trys doktrininiai klausimai, kurie, iš mūsų pusės, evoliucionavo dėl studijų pažangos. Išdėstysime to motyvus ir juos pateiksime jums ir jūsų teologams. Nenorime įterpti nieko dirbtinio, atsitiktinio į tai, ką manome esant autentiška mintimi“, - toliau kalbėjo popiežius, o patriarchas pridūrė – „Jėzaus Kristaus meilėje“.

„Kitas dalykas, kuris gali atrodyti antrinis, bet kuris turi savo svarbą: dėl visko, kas liečia discipliną, garbes, prerogatyvas esu pilnai pasiruošęs įsiklausyti į tai, ką jūsų Šventenybė mano esant geriausia (...) Jokio prestižo ar pirmumo, išskyrus tą, kuris nurodytas Kristaus. Visiškai jokios garbės ar privilegijų. Matykime tai, ko Kristus mūsų prašo, kiekvienas tegu pasisako, tačiau be žmogiškų ambicijų nurungti, turėti naudos, šlovės. Tik tarnauti (...)“, - sakė Paulius VI. „Tas pats ir iš mano pusės (...) koks jūs brangus mano širdžiai“, - jam atsakė Atenagoras. (Vatikano radijas)