Krikščionybė Kinijoje - regima ir pasislėpusi

Pasikeitus dar vienai kartai, 2030 metais, Kinija gali tapti šalimi su didžiausiu pasaulyje krikščionių skaičiumi, beveik 250 milijonų, viršijanti tokias skaitlingas krikščioniškas tautas kaip Meksika ar Brazilija, balandžio mėnesį britų dienraštyje „The Telegraph“ paskelbtame straipsnyje samprotavo Fenggang Yang, šiuo metu religijos sociologijos profesorius žinomame Purdue universitete JAV. Jau dabar šalyje, anot jo, esančios protestantiškos bendruomenės savo narių, kurių yra dešimtys milijonų, skaičiumi viršija tikinčiųjų skaičių istoriškai protestantiškose valstybėse ir bendruomenėse.

Pasak Azijos katalikų žinių agentūros „Ucanews“ direktoriaus jėzuito Michael Kelly, tokios kalbos yra smarkiai perdėtos. Niekas nežino kiek Kinijoje iš tiesų yra krikščionių. Kinija yra gigantiška šalis, o valstybinė ideologija vis dar oficialiai ateistinė. Tačiau ir jėzuitas savo parašytame redakciniame straipsnyje konstatavo, kad krikščionių bendruomenės, protestantų ir katalikų, pastaraisiais dešimtmečiais Kinijoje masiškai augo. Tai neatsispindi oficialiose statistikose, kuriose, pavyzdžiui, aptinkame, jog 1980 metais katalikų skaičius siekė 12 milijonų, tiek pat 1990, tiek pat 2000 ir tiek pat 2010 metais. Tai nesunku paaiškinti – jokia religinė bendruomenė Kinijoje nenori „išsišokti“ valdžios akyse, todėl tikinčiųjų skaičius ant popieriaus ir nesikeičia.

Iš arti situaciją Kinijoje regintis jėzuitas taip pat konstatavo, kad protestantiškos bendruomenės augo sparčiau ir sėkmingiau nei katalikiškos. Ir tai nėra sunku paaiškinti – protestantiškos bendruomenės lengviau praslysta pro valdžios cenzūros rėtį, lengviau išvengia spaudimo. Tai susiję su pačia bendruomenių struktūra. Kaip gerai žinome, katalikų Bažnyčia turi aiškiai išvystytą struktūrą – bendruomeninę, institucinę, liturginę. Ši struktūra yra lengvai matoma ir apčiuopiama. Paprastai tai yra katalikų stiprybė, tačiau tokioje šalyje kaip Kinija ši struktūra padaro ją lengvu taikiniu. Tuo tarpu protestantų bendruomenės yra mažos, nepriklausomos, nesusijusios tarpusavyje. Keletas ar keliolika žmonių susirenka, skaito ir studijuoja Bibliją, meldžiasi, įveda į krikščionybe kitus ja susidomėjusius asmenis. Tokių grupelių yra tūkstančiai ir valdžiai neįmanoma jų kontroliuoti. Nėra reti atvejai, kai asmuo prie krikščioniško tikėjimo priartėja per katalikų Bažnyčią, tačiau vėliau prisišlieja prie protestantiškos bendruomenės, nes paprasčiausiai jose gyvenimas yra ramesnis, spaudimo yra mažiau.

Savo ruožtu, Kinijos valdžios aukšti pareigūnai ne kartą deklaravo, kad valstybė nevykdo karo prieš religiją, dar daugiau, kad pripažįsta, jog religija bendrai ir krikščionybė konkrečiai gali vaisingai prisidėti prie visuomenės ir valstybės gerovės. Bet tuo pat metu regimas akivaizdus nepasitikėjimas ir įtarumas. Ten, kur krikščionys, valdžios nuomone, per aukštai ir drąsiai iškelia galvą, prasideda patikrinimai. Tikintieji nebėra įkalinami 15 metų priverstinio darbo stovyklose, apsiribojama pagrūmojimais ar trumpalaikiu lyderių areštavimu, reikalavimais pateikti ataskaitas apie savo veiklą, esą „neteisėtų“ maldos namų išardymu ar krikščioniškos simbolikos nuo bažnyčių nuėmimu. Ypač įtariai kinų valdžia žiūri į misijas, kurios yra vykdomos iš kitų šalių atvykusių misionierių. Pasak Ting Fuk-Tsang, profesoriaus iš Honkongo, studijuojančio religijas Kinijoje, vienvaldė komunistų partija baiminasi, kad palengva, per keliolika ar keliasdešimt metų religijos sklaida gali paplauti jos galios pamatus. Dar kiti krikščionybę traktuoja kaip Vakarų kultūros invaziją ar vakarietiškos politikos įrankį, kuris kenkia Kinijos interesams.

Jiems sunku suprasti, kad, kaip pabrėžė ir Benediktas XVI laiške kinų katalikams, krikščionybė, kaip Dievo ir žmogaus santykis, nėra susijusi su vienos kurios kultūros ar politikos formos įtvirtinimu ir kitų neigimu. Žinoma, yra susijusi su bendraisiais teisingumo, gėrio, laisvės principais, tačiau, kaip aiškiai moko Bažnyčia, cituodama savo Viešpatį: jos pretenzijos nėra politinės. Dangaus karalystė nėra politinė karalystė. (Vatikano radijas)