Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba mini savo penkiasdešimtmetį

Gegužės 19 dieną Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba mini savo penkiasdešimt metų. Tą dieną 1964 m. buvo paskelbtas popiežiaus Pauliaus VI apaštalinis laiškas „Progrediente concilio“, kuriuo buvo įsteigtas „Santykių nekrikščionims sekretoriatas“.

Teologinį pamatą tarpreliginiame dialogui suteikė to paties popiežiaus 1964 metų rugpjūčio 6 dienos enciklika „Ecclesiam suam“, o šiek tiek vėliau Vatikano II Susirinkimo deklaracija „Nostra Aetate“ apie santykius su nekrikščioniškomis religijomis. Žinoma, per pastaruosius penkiasdešimt metų Tarpreliginio dialogo taryba evoliucionavo, tiek savo organizacine struktūra ir veiklos apimtimi, tiek savo branda.

Kardinolas Jean Louis Tauran proginiame jubiliejiniame straipsnyje, kurį paskelbė Šventojo Sosto dienraštis „l’Osservatore Romano“, išryškina nuoseklią liniją Vatikano II Susirinkimo ir vėlesnių popiežių mokyme, pradedant nuo Jono XXIII ir baigiant Pranciškumi. Visi jie aiškiai išreiškė pritarimą tarpreliginiame dialogui, ne kartą pasisakė apie jo svarbą. Didžiulės apimties yra Jono Pauliaus II palikimas – ne mažiau 600 kalbų, pasakytų įvairiomis progomis, dažnai būtent tarpreliginiuose susitikimuose. Per savo gerokai trumpesnį pontifikatą Benediktas XVI skyrė apie du šimtus pasisakymų ir dokumentų tarpreliginio dialogo temai.

Kardinolas Tauran taip pat priminė 1986 metų spalio 27 dienos Asyžiuje įvykusį Religijų lyderių susitikimą ir maldą už taiką. Tai, viena vertus, buvo galingas postūmis tiek pačioms religijoms vystyti „dialogo kultūrą“ ir tarpusavio draugystę, taip pat stipri žinia pasauliui: religijos nėra už kraujo liejimą, religijos ieško taikaus sambūvio. (Vatikano radijas)