2014-05-15 16:38:09

Jeruzalė ruošiasi Popiežiaus atvykimui


Iki popiežiaus Pranciškaus kelionės į Šventąją Žemę jau tik kelios dienos. Kaip žinoma, Jordanijoje, Palestinoje ir Izraelyje jis lankysis gegužės 24-26 dienomis. Pagrindinis šios kelionės tikslas – Jeruzalėje susitikti su Konstantinopolio patriarchu Baltramiejumi ir paminėti penkiasdešimtąsias metines, irgi Jeruzalėje, 1964 m. įvykusio popiežiaus Pauliaus VI ir patriarcho Atenagoro susitikimo, kurio po daugiau kaip tūkstančio metų priešiškumo ir nebendravimo užsimezgė katalikų ir ortodoksų ekumeninis dialogas. Kelionės metu, be net keturių jos programoje numatytų susitikimu su patriarchu Baltramiejumi, be protokolinių susitikimų su trijų valstybių politiniais vadovais ir religiniais lyderiais, popiežius Pranciškus taip pat melsis ir bendraus su vietos katalikais.

Trečiadienį Jeruzalėje prasidėjo paskutinis dvasinio pasirengimo Šventojo Tėvo vizitui etapas – maldos novena. Pirmąją dieną buvo meldžiamasi ir adoruojamas Kryžius ant Golgotos kalvos, esančios Šventojo Kapo bazilikos viduje. Kitomis dienomis numatyta melstis armėnų ir anglikonų katedrose, etiopų, koptų ir liuteronų bažnyčiose. Novena užsibaigs Rožinio malda Lotynų Apeigų patriarchato katedroje ir Mišiomis katalikų melkitų katedroje.

Ypatingo dėmesio šiomis dienomis Jeruzalėje sulaukia popiežiaus kelionės programoje numatytos Mišios Vakarienbutyje. Šiomis dienomis Jeruzalėje taip pat pasklido, žydų ortodoksų bendruomenių prieštaringų reakcijų susilaukiančios kalbos, kad Popiežiaus kelionės proga Izraelio valdžia ketinanti Paskutinės vakarienės menę padovanoti katalikams.

Popiežius Pranciškus aukos Šv. Mišias toje pačioje menėje, kurioje Eucharistiją įsteigė ir šventė pats Jėzus Kristus. Ši patalpa tradiciškai vadinama Vakarienbučiu. Kitame to paties pastato kambaryje numazgojęs mokiniams kojas Jėzus paskelbė Naujos Sandoros sudarymą ir įsteigė kunigystę. Ši vieta būtent todėl ypatingai reikšminga visiems krikščionims. Tame pačiame Vakarienbutyje popiežiaus pirmtakas Šv. Jonas Paulius II šventė Eucharistiją su Šventosios Žemės vyskupais (2000 metais kovo 20-26).

Popiežiaus Benedikto XVI kelionės į Šventąją Žemę išvakarėse lygiai prieš penkerius metus (2009 gegužės 8-15) buvo pasklidę gandai, jog jo apsilankymo metu Vakarienbutis bus padovanotas Bažnyčiai; gandai atsinaujino ir dabar, belikus kelioms savaitėms iki popiežiaus Pranciškaus kelionės, nors nepranešama apie tiek oficialias, tiek neoficialias dvišales kalbas šia tema. Kai kuriuose izraeliečių religiniuose sluoksniuose imta nerimauti dėl Vakarienbučio galimo padovanojimo ir su tuo susijusių galimai neigiamų pasekmių.

Vakarienbutis nuo 1948 metų priklauso Izraelio valstybei ir jame veikia muziejus. Toje vietoje nuo pokonstantišiškų laikų buvo bažnyčia (bazilika), kryžiuočių perstatyta, sultono nugriauta ir galop pranciškonų atstatyta. Kaip kitur Jeruzalėje, taip pat šioje vietoje susikryžiavusios religijų tradicijos; pastato pirmajame aukšte įrengtas karaliaus Dovydo mauzoliejus ant menamo Siono kalno, nors kiti šaltiniai Psalmių autoriaus amžinojo poilsio vietą paženklino kitur Jeruzalėje. Sultonui užvaldžius Šventąją Žemę dabartinio mauzoliejaus kambaryje buvo įrengta „pranašo Dovydo mečetė“. Ne paslaptis, jog krikščionys, ypač katalikai pranciškonai, labai trokšta palankesnėmis sąlygomis melstis toje vietoje.

Jei Vakarienbutis būtų perduotas Vatikanui, galima laukti sunkių religinių pasekmių, perspėjo Simcha HaCohen Kook, Rehovot miesto rabinas ir Aukščiausiojo Rabinato narys. Rabinas numato, kad Vakarienbučio padovanojimas Bažnyčiai galėtų sukelti masinius žydų atsivertimus į katalikybę. Kalbėdamas per Izraelio radiją ir televiziją Arutz Scheva rabinas sakė, kad gražinus krikščionims, žydai nebegalėtų melstis vietoje, laikomoje karaliaus Dovydo kapo vieta. Tai anot jo sukeltų įspūdį, kad krikščionys yra tikrieji Dovydo palikuonys, o ne žydai. Jauni žydai, atvykę pasimelsti į tą vietą, išvystų nesuskaičiuojamus besimeldžiančius krikščionis. Tai, anot rabino, sužadintų jų atsivertimą, pranešime iš Jeruzalės tvirtina katalikiškos žinių agentūros KNA korespondentas. (Vatikano radijas)







All the contents on this site are copyrighted ©.