Iki popiežiaus Pranciškaus kelionės į Šventąją Žemę jau tik kelios dienos. Kaip žinoma,
Jordanijoje, Palestinoje ir Izraelyje jis lankysis gegužės 24-26 dienomis. Pagrindinis
šios kelionės tikslas – Jeruzalėje susitikti su Konstantinopolio patriarchu Baltramiejumi
ir paminėti penkiasdešimtąsias metines, irgi Jeruzalėje, 1964 m. įvykusio popiežiaus
Pauliaus VI ir patriarcho Atenagoro susitikimo, kurio po daugiau kaip tūkstančio metų
priešiškumo ir nebendravimo užsimezgė katalikų ir ortodoksų ekumeninis dialogas. Kelionės
metu, be net keturių jos programoje numatytų susitikimu su patriarchu Baltramiejumi,
be protokolinių susitikimų su trijų valstybių politiniais vadovais ir religiniais
lyderiais, popiežius Pranciškus taip pat melsis ir bendraus su vietos katalikais.
Trečiadienį
Jeruzalėje prasidėjo paskutinis dvasinio pasirengimo Šventojo Tėvo vizitui etapas
– maldos novena. Pirmąją dieną buvo meldžiamasi ir adoruojamas Kryžius ant Golgotos
kalvos, esančios Šventojo Kapo bazilikos viduje. Kitomis dienomis numatyta melstis
armėnų ir anglikonų katedrose, etiopų, koptų ir liuteronų bažnyčiose. Novena užsibaigs
Rožinio malda Lotynų Apeigų patriarchato katedroje ir Mišiomis katalikų melkitų katedroje.
Ypatingo
dėmesio šiomis dienomis Jeruzalėje sulaukia popiežiaus kelionės programoje numatytos
Mišios Vakarienbutyje. Šiomis dienomis Jeruzalėje taip pat pasklido, žydų ortodoksų
bendruomenių prieštaringų reakcijų susilaukiančios kalbos, kad Popiežiaus kelionės
proga Izraelio valdžia ketinanti Paskutinės vakarienės menę padovanoti katalikams.
Popiežius
Pranciškus aukos Šv. Mišias toje pačioje menėje, kurioje Eucharistiją įsteigė ir šventė
pats Jėzus Kristus. Ši patalpa tradiciškai vadinama Vakarienbučiu. Kitame to paties
pastato kambaryje numazgojęs mokiniams kojas Jėzus paskelbė Naujos Sandoros sudarymą
ir įsteigė kunigystę. Ši vieta būtent todėl ypatingai reikšminga visiems krikščionims.
Tame pačiame Vakarienbutyje popiežiaus pirmtakas Šv. Jonas Paulius II šventė Eucharistiją
su Šventosios Žemės vyskupais (2000 metais kovo 20-26).
Popiežiaus Benedikto
XVI kelionės į Šventąją Žemę išvakarėse lygiai prieš penkerius metus (2009 gegužės
8-15) buvo pasklidę gandai, jog jo apsilankymo metu Vakarienbutis bus padovanotas
Bažnyčiai; gandai atsinaujino ir dabar, belikus kelioms savaitėms iki popiežiaus Pranciškaus
kelionės, nors nepranešama apie tiek oficialias, tiek neoficialias dvišales kalbas
šia tema. Kai kuriuose izraeliečių religiniuose sluoksniuose imta nerimauti dėl Vakarienbučio
galimo padovanojimo ir su tuo susijusių galimai neigiamų pasekmių.
Vakarienbutis
nuo 1948 metų priklauso Izraelio valstybei ir jame veikia muziejus. Toje vietoje nuo
pokonstantišiškų laikų buvo bažnyčia (bazilika), kryžiuočių perstatyta, sultono nugriauta
ir galop pranciškonų atstatyta. Kaip kitur Jeruzalėje, taip pat šioje vietoje susikryžiavusios
religijų tradicijos; pastato pirmajame aukšte įrengtas karaliaus Dovydo mauzoliejus
ant menamo Siono kalno, nors kiti šaltiniai Psalmių autoriaus amžinojo poilsio vietą
paženklino kitur Jeruzalėje. Sultonui užvaldžius Šventąją Žemę dabartinio mauzoliejaus
kambaryje buvo įrengta „pranašo Dovydo mečetė“. Ne paslaptis, jog krikščionys, ypač
katalikai pranciškonai, labai trokšta palankesnėmis sąlygomis melstis toje vietoje.
Jei Vakarienbutis būtų perduotas Vatikanui, galima laukti sunkių religinių
pasekmių, perspėjo Simcha HaCohen Kook, Rehovot miesto rabinas ir Aukščiausiojo Rabinato
narys. Rabinas numato, kad Vakarienbučio padovanojimas Bažnyčiai galėtų sukelti masinius
žydų atsivertimus į katalikybę. Kalbėdamas per Izraelio radiją ir televiziją Arutz
Scheva rabinas sakė, kad gražinus krikščionims, žydai nebegalėtų melstis vietoje,
laikomoje karaliaus Dovydo kapo vieta. Tai anot jo sukeltų įspūdį, kad krikščionys
yra tikrieji Dovydo palikuonys, o ne žydai. Jauni žydai, atvykę pasimelsti į tą vietą,
išvystų nesuskaičiuojamus besimeldžiančius krikščionis. Tai, anot rabino, sužadintų
jų atsivertimą, pranešime iš Jeruzalės tvirtina katalikiškos žinių agentūros KNA korespondentas.
(Vatikano radijas)