Pranciškus. Kaip kunigui tapti lyderiu? (+video)

Pirmadienio vidudienį popiežius Pranciškus susitiko su Romos popiežiškųjų kolegijų ir kunigų namų rektoriais bei studentais kunigais. Su jais Šventasis Tėvas praleido pusantros valandos, paprastai ir spontaniškai atsakydamas į klausimus, kuriuos jam uždavė jauni kunigai.

Kunigas Ignacas iš Filipinų klausė – ką kunigui reiškia būti lyderiu, vadovu? Kaip tapti lyderiu? Yra tik vienintelis kelias, - atsakė Pranciškus, - tarnavimas. Gali turėti daug savybių, bet jei nesi tarnas, tavo lyderystė smuks, bus nereikalinga, nesuburs žmonių. Tik tarnystė. Atsimenu apie vieną gerą dvasios tėvą: pas jį ėjo tiek žmonių, kad kartais neturėjo laiko visam brevijoriui. Tad naktį eidavo pas Viešpatį ir sakydavo: „Bet, Viešpatie, pažvelk: nevykdžiau Tavo valios, bet ir savos nevykdžiau. Vykdžiau kitų valia?“. Taip abu, Viešpats ir jis, vienas kitą paguosdavo...Tarnavimas, daug kartų, yra vykdyti kitų valią. Vienas kunigas, kuris dirbo labai vargingame kvartale, vargingame mieste, sakė: „Man reikėtų uždaryti duris ir langus, nes daugybė ateina manęs paprašyti: tai dvasinės pagalbos, tai materialinės. Kartais galėčiau panorėti užsidaryti. Bet tai nebūtų iš Viešpaties“. Ir tai tiesa: jei nėra tarnavimo, negali vesti tautos. Ganytojas turi padėti tautai augti, eiti. Vakarykščiame skaitinyje mano sudomino Evangelijos žodis „stumti“. Ganytojas tarsi stumia savo avis, kad jos eitų ieškoti žolės. Tarsi jėga jas veja: eik, eik, eik! Ganytojas, kuris augina savo tautą. Kartais jis turi eiti pirma, ištirti kelią. Kartais turi ateiti į vidurį, kad matytų kas dedasi. Daug kartų turi eiti iš paskos, kad padėtų paskutiniams ir kad sektų iš paskos avių, kurios užuodžia kur gera žolė.

Popiežius priminė šv. Augustino homiliją, remiantis pranašu Ezekieliu, „De pastoribus“ apie ganytojo pavojus: išnaudoti avis, kad prisivalgytų ir kad apsirengtų. Mėsa ir vilna. Reikia skaityti šią gražią homiliją apie dvi ganytojų nuodėmes, apie pinigus, praturtėjimą ir puikybę. Tai ganytojai, kurie manosi esantys virš savo tautos, yra atitolę...Ganytojai-kunigaikščiai ir ganytojai-piniginių reikalų tvarkytojai. Tiesa, kad ganytojas, kuris ieško tik savęs, pinigų ar puikybės keliu, nebėra tarnas, jis nebeturi lyderystės. Nuolankumas turi būti ganytojo ginklas. Nuolankus ir paslaugus. Ne, nėra lengva būti nuolankiu, kukliu. Tačiau puikybė, kaip sakydavo dykumos tėvai, yra kaip svogūnas. Jautiesi iškilus, bet kai pradedi, tarsi svogūną, laupyti savo puikybę, vieną sluoksnį po kito, galiausiai...nelieka nieko.

Nelengva kunigui atsikratyti puikybės, bet Dievo tauta atleidžia daug dalykų. Tau atleidžia, jei paslydai su jausmais. Tau atleidžia, jei paslydai su vynu. Tačiau neatleidžia, jei esi ganytojas, prisirišęs prie pinigų, jei esi išpuikęs ir blogai elgiesi su žmonėmis. Pinigai, tuštybė ir puikybė: trys laipteliai link visų nuodėmių. Dievo tauta supranta mūsų silpnybes, jas atleidžia, bet šių dviejų ne...Reikia kovoti, kad neturėtume šių dviejų defektų.

Kunigo tarnystė taip pat turi būti vykdoma su asmeniška meile žmonėms. Apie vieną kleboną, - šypsodamasis pasakojo popiežius, - girdėjau taip: šis žmogus žinojo visų kvartalo žmonių vardus. Taip pat ir šunų vardus. Ir tai gražu, jis buvo arti. Pažinojo kiekvieną, žinojo šeimų istorijas, žinojo viską. Ir padėjo. Artumas, tarnavimas, nuolankumas, neturtas ir auka. Atsimenu senus Buenos Airių klebonus, kai dar nebuvo mobilių telefonų ir automatinio atsakovo: jie miegodavo greta laidinių telefonų. Niekas nemirdavo be sakramentų. Juos pakviesdavo bet kurią valandą, jie atsikeldavo ir eidavo. Tarnavimas...Būdamas vyskupu kentėdavau, kai paskambindavau į parapiją ir atsakydavo autoatsakovas. Taip nėra lyderystės. Kaip gali vesti tautą, jei jos nesiklausai, jei jai netarnauji? (Vatikano radijas)