Popiežiaus Pranciškaus homilija: Bažnyčia yra šventa (+video)

Šventieji tai ne herojai, bet nusidėjėliai, sekantys Jėzų nuolankumo ir kryžiaus keliu. Šitaip jie leidžia, kad Jėzus juos pašventintų savo šventoje Bažnyčioje, nes niekas pats savęs negali pašventinti, taip kalbėjo popiežius Pranciškus penktadienio rytą aukotų Mišių homilijoje komentuodamas Žodžio liturgijoje minimą šv. Pauliaus atsivertimą, kai Bažnyčios priešas tapo jos šventuoju, tapo šventos Bažnyčios nariu.

Kaipgi Bažnyčia gali būti šventa? Kaip gi ji gali būti šventa, jei mes visi joje esame? – klausė Pranciškus. Visi esame nusidėjėliai. Bažnyčia yra šventa! Mes esame nusidėjėliai, bet ji yra šventa. Ji yra Kristaus sutuoktinė. Jis ją pašventina kiekvieną dieną savąja eucharistine auka, nes ją labai myli. Mes esame nusidėjėliai, bet šventoje Bažnyčioje. Ir mes save pašventiname priklausymu Bažnyčiai: esame Bažnyčios vaikai ir Motina Bažnyčia mus pašventina savąja meile, savo Sutuoktinio sakramentais. Toks yra kasdieninis šventumas: toks yra visų mūsų šventumas.

Dėl to, - sakė popiežius, - kai Apaštalų Darbuose kalbama apie krikščionis, sakoma, kad jie yra šventųjų tauta. Taip pat ir šv. Paulius, į Kristų atsivertę nusidėjėlis, savo laiškuose ne kartą sako, kad jis kalba šventiesiems, kalba mums: nusidėjėliams, bet šventos, Jėzaus Kūnu ir Krauju pašventintos Bažnyčios vaikams.

Šioje šventoje Bažnyčioje, - toliau homilijoje aiškino Popiežius, - Viešpats išsirenka kai kuriuos žmones, kad labiau iškeltų šventumą, kad parodytų, jog tik Jis vienas pašventina, kad niekas pats savęs negali pašventinti, nėra kursų, kuriuos išėjęs tapsi šventuoju. Būti šventuoju nereiškia tapti fakyru ar kuo nors panašaus... Ne! Šventumas yra Jėzaus dovana jo Bažnyčiai ir norėdamas labiau išryškinti šventumą, Jis pasirenka žmones, kuriuose aiškiau matomas tasai pašventinimo darbas.

Skirtumas tarp herojų ir šventųjų yra Kristaus sekimas ir liudijimas, - sakė popiežius Pranciškus ir priminė ką tik šventuoju paskelbto Jono Pauliaus II pavyzdį. Paskutinėmis gyvenimo dienomis jis jau negalėjo kalbėti. Šį Dievo atletą, šis didį Dievo karį prislėgė liga, privertė nusižeminti kaip Jėzus. Tai didžių šventųjų kelias, kuris yra mūsų šventumo kelias. Ir mes turime visa širdimi atsiversti į Jėzų, kiekvieną dieną nešti savo kryžių, patys mažėti ir leisti Jėzui augti mumyse. Jei neisime šiuo keliu – nebūsime šventi. (Vatikano radijas)