Gegužės 5 d. popietę Šiaulių vyskupijos Pastoracinio centro salėje pristatyta Vigmanto
Butkaus knyga „Stebuklo horizontai. Šiluva ir jos legenda lietuvių literatūroje“.
Renginyje dalyvavo autorius – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Naujosios
literatūros skyriaus vedėjas doc. dr. Vigmantas Butkus, Šiaulių vyskupas Eugenijus
Bartulis, autoriaus tėveliai Elvyra ir Edmundas Butkai, kolegos filologai, kiti mokslininkai,
studentai, Lietuvos katalikių moterų draugijos narės, kiti tikintieji. Monografijos
pristatymą moderavo Šiaulių universiteto doc. dr. Dalia Jakaitė, kuri pristatė autorių
kaip turintį pastovų ir gausų skaitytojų ratą. Iš tiesų Šiaulių akademinei bendruomenei
autorius gerai žinomas: nuo 1988 m. dirbo Šiaulių universitete Humanitariniame fakultete,
buvo Lietuvių literatūros katedros vedėjas, yra išleidęs daug mokslinių straipsnių,
4 knygas (mokslines ir eseistines), yra kelių knygų sudarytojas, aktyvus mokslininkas.
Vigmantas
Butkus teigė, kad knygos gimimą lėmė 2 priežastys: mokslinis interesas, atsiliepiant
į besiplečiančią literatūros topografijos nagrinėjimo tradiciją; ir giminės nuotrauka,
lydėjusi nuo vaikystės. Nuotraukoje – maldininkai Šiluvoje per Šilinių atlaidus1948
m. Tarp jų – ir autoriau mama Elvyra Butkienė. Nuo šios nuotraukos prasidėjo asmeninis
autoriaus susidomėjimas tema.
Pradžioje planuota parašyti nedidelę knygutę.
Tačiau, tekstų vis daugėjo, „supratau, kad nuskriausiu Šiluvą, jei parašysiu tik mažą
knygutę“, – sakė autorius. Knygą sudaro 230 psl., tačiau, anot V. Butkaus, vis tiek
daug kas liko už knygos borto.
Mokslinėje monografijoje pateikta literatūrologinė
analizė. Tačiau šiam darbui prireikė ir istorinių, teologinių, bažnytinės istorijos
žinių. Autorius pristatymo metu džiaugėsi bendradarbiavimu su minėtos srities specialistais,
pav. istoriku Liudu Jovaiša, istoriku, filologu, religijos gyvenimo apžvalgininku
Pauliumi V. Subačiumi, kurie vėliau recenzavo monografiją. Tad knyga, anot prelegento,
išaugo iš istorijos, teologijos, literatūros susidūrimo.
Monografijoje nagrinėti
įvairūs lietuvių literatūros kūriniai: giesmės, eilėraščiai, dramos, apysakos ir kt.
Pristatyti seniausi rasti tekstai: nuorašas 1661 m. dokumento, kuriame pirmą kartą
aprašytas Švč. Mergelės Marijos pasirodymas Šiluvoje ir įvykiai po jo (lenkų k.);
pirmoji 1786 m. datuojama giesmė Šiluvos Marijai ir kt.
Kai kuriuos tekstus,
kaip pasakojo autorius, teko iš naujo perskaityti, atsisakius įprastinio požiūrio.
Pavyzdžiui, Žemaitės kūriniai vertinami kaip satyriški. Tačiau V. Butkus pastebėjo,
kad, perėjus prie sakralių dalykų, Žemaitės kūryboje ironija dingsta. Netgi priešingai,
pasmerkiami tie, kurie ironiją apeigų atžvilgiu išlaiko.
Autoriaus dėmesio
sulaukė ne tik pripažintų autorių (M. Valančiaus, K. Bradūno, L. Dovydėno, J. Griniaus
ir kt.) kūriniai. Monografijoje aptarti ir nedidelio meniškumo, tačiau ypatingi savo
nuoširdumu ir turintys didesnę auditoriją eilėraščiai.
Aptartas ir Šiluvos
vargonininko muzikologo Juozo Kavaliausko indėlis. Jis savą suliteratūrintą Marijos
Šiluviškės apsireiškimo versiją rašė Sovietinės Lietuvos antišiluviškos ateistinės
propagandos laikais. J. Kavaliauskas, kaip rašoma V. Butkaus monografijoje, sukūrė
apie šimtą giesmių melodijų bei giesmėmis tapusių religinių ir religinio pobūdžio
poetinių tekstų, dalis kurių skirta Marijai Šiluviškei. Pasakojama, kad būtent jis
paskatino poetą Brazdžionį sukurti giesmę „Marijai Šiluvos Motinai“, kuri ir dabar
giedama Šiluvos bažnyčioje.
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, pasidžiaugęs
knyga, pirmiausiai padėkojo autoriaus tėveliams ir po to – autoriui, plačiai ir giliai
atskleidusiam Šiluvos – nepaprastai brangaus kampelio – savitumą.
Anot literatūrologės
Dalios Jakaitės, mokslinė monografija turi ir literatūrinį stilių. Gali būti skaitoma
kaip gera drama ar net detektyvas, nes atsiskleidžia konkrečių realijų ieškojimo kelias.
Todėl knyga pristatyta ne akademinėje aplinkoje, o visiems, besidomintiems Šiluva
ir joje įvykusiu švč. M. Marijos apsireiškimu.
Pristatymas baigėsi aktyvia
diskusija ir autografų dalinimu.
Inesė Ratnikaitė
Renginyje
dalyvavo autorius – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Naujosios literatūros
skyriaus vedėjas doc. dr. Vigmantas Butkus, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis,,
kolegos filologai, kiti mokslininkai, studentai, Lietuvos katalikių moterų draugijos
narės, kiti tikintieji.