2014-05-03 17:12:26

COMECE pirmininkas kardinolas R. Marx: „Vieninga Europa – visų pareiga“


„Susitaikymas ir susivienijimas – tai Europos integracijos pagrindinis istorinis variklis ir buvimo kartu priežastis. Todėl, praėjus dešimčiai metų po Europos išsiplėtimo, privalome toliau darbuotis, kad Europos šalys taptų vis artimesnės tarpusavyje“, - taip rašo Miuncheno ir Freisingo arkivyskupas kardinolas Reinhard Marx, Europos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) prezidentas. Jo kreipimasis išplatintas Europos Sąjungos plėtros į Rytus dešimtmečio minėjimo proga. Buvo 2004 m. gegužės 1-oji, kai Lietuva kartu su kitomis Latvija, Estija, Kipru, Malta, Lenkija, Čekija, Slovėnija, Slovakija ir Vengrija įstojo į Europos Sąjungą. Pirmą kartą istorijoje tiek šalių iš karto papildė Europos gretas, ir tai dėka „taikios revoliucijos, 1989 m. įvykusios buvusiose komunistinėse šalyse“. Tai tapo išbandymu ir žemyno Vakarams, ir Rytams: „Po dešimtmečius trukusių pasidalijimų Europa turėjo persitvarkyti. Štai kodėl 2004 m. įvykęs išsiplėtimas simbolizavo tikrą vienijimąsi“, - kardinolo Marx kreipimąsi cituoja dienraštis „L‘Osservatore Romano“.

Pasak jo, vis dar reikia stiprinti bendruomeniškumą tarp Rytų ir Vakarų. COMECE pirmininkas pastebi, kad tautų bendruomenėje ypatingai svarbus vaidmuo tenka visų konfesijų Bažnyčioms: „Popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizacija mums primena, kokį indėlį jis įdėjo, kad žlugtų komunizmas, kad Europa susivienytų. Jonas Paulius II kalbėjo apie du Europos plaučius – Rytų ir Vakarų. Šios Europos dalys nėra identiškos, turi savus skirtingumus, tačiau abi kartu sudaro gyvybiškai svarbų organą, priklauso viena nuo kitos. Šv. Jonas Paulius II ragina Bažnyčią bei abiejų regionų politinį pasaulį toliau eiti šiuo keliu, kuris būtinas siekiant vieningos Europos“.

Duodamas interviu prancūzų laikraščiui „La Croix“ kardinolas pabrėžė, kaip svarbu patvirtinti bendrojo gėrio sąvoką Europoje, kuri socialiniame Bažnyčios mokyme turi kelis aspektus: viena vertus, institucijos turi užtikrinti, kad visi galėtų realizuoti savo galimybes, kita vertus, reikšmingas jo turinys, žmogaus teisės, žmogiškasis orumas, šeima. „Turime suprasti, kad mūsų bendrasis gėris neatsiejamai susijęs su Europos“, - pažymi kardinolas.

Reikia stengtis, kad pliuralistinėje Europoje tebeskambėtų jos tikrųjų šaknų balsas, religijos balsas. Mūsų pareiga skelbti Evangeliją ir perduoti žmogaus sampratą, tačiau „naujoji evangelizacija“ tai nereiškia „atkariavimo“. Atgimimas įmanomas skaitant Evangeliją, svarbiausius raštus, gilinantis į krikščioniško tikėjimo tiesas, pasitinkant naujas situacijas, kad šiandienos pasaulyje krikščionys naujai atrastų šį lobį. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.