COMECE pirmininkas kardinolas R. Marx: „Vieninga Europa – visų pareiga“
„Susitaikymas ir susivienijimas – tai Europos integracijos pagrindinis istorinis variklis
ir buvimo kartu priežastis. Todėl, praėjus dešimčiai metų po Europos išsiplėtimo,
privalome toliau darbuotis, kad Europos šalys taptų vis artimesnės tarpusavyje“, -
taip rašo Miuncheno ir Freisingo arkivyskupas kardinolas Reinhard Marx, Europos vyskupų
konferencijų komisijos (COMECE) prezidentas. Jo kreipimasis išplatintas Europos Sąjungos
plėtros į Rytus dešimtmečio minėjimo proga. Buvo 2004 m. gegužės 1-oji, kai Lietuva
kartu su kitomis Latvija, Estija, Kipru, Malta, Lenkija, Čekija, Slovėnija, Slovakija
ir Vengrija įstojo į Europos Sąjungą. Pirmą kartą istorijoje tiek šalių iš karto papildė
Europos gretas, ir tai dėka „taikios revoliucijos, 1989 m. įvykusios buvusiose komunistinėse
šalyse“. Tai tapo išbandymu ir žemyno Vakarams, ir Rytams: „Po dešimtmečius trukusių
pasidalijimų Europa turėjo persitvarkyti. Štai kodėl 2004 m. įvykęs išsiplėtimas simbolizavo
tikrą vienijimąsi“, - kardinolo Marx kreipimąsi cituoja dienraštis „L‘Osservatore
Romano“.
Pasak jo, vis dar reikia stiprinti bendruomeniškumą tarp Rytų ir Vakarų.
COMECE pirmininkas pastebi, kad tautų bendruomenėje ypatingai svarbus vaidmuo tenka
visų konfesijų Bažnyčioms: „Popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizacija mums primena,
kokį indėlį jis įdėjo, kad žlugtų komunizmas, kad Europa susivienytų. Jonas Paulius
II kalbėjo apie du Europos plaučius – Rytų ir Vakarų. Šios Europos dalys nėra identiškos,
turi savus skirtingumus, tačiau abi kartu sudaro gyvybiškai svarbų organą, priklauso
viena nuo kitos. Šv. Jonas Paulius II ragina Bažnyčią bei abiejų regionų politinį
pasaulį toliau eiti šiuo keliu, kuris būtinas siekiant vieningos Europos“.
Duodamas
interviu prancūzų laikraščiui „La Croix“ kardinolas pabrėžė, kaip svarbu patvirtinti
bendrojo gėrio sąvoką Europoje, kuri socialiniame Bažnyčios mokyme turi kelis aspektus:
viena vertus, institucijos turi užtikrinti, kad visi galėtų realizuoti savo galimybes,
kita vertus, reikšmingas jo turinys, žmogaus teisės, žmogiškasis orumas, šeima. „Turime
suprasti, kad mūsų bendrasis gėris neatsiejamai susijęs su Europos“, - pažymi kardinolas.
Reikia stengtis, kad pliuralistinėje Europoje tebeskambėtų jos tikrųjų šaknų
balsas, religijos balsas. Mūsų pareiga skelbti Evangeliją ir perduoti žmogaus sampratą,
tačiau „naujoji evangelizacija“ tai nereiškia „atkariavimo“. Atgimimas įmanomas skaitant
Evangeliją, svarbiausius raštus, gilinantis į krikščioniško tikėjimo tiesas, pasitinkant
naujas situacijas, kad šiandienos pasaulyje krikščionys naujai atrastų šį lobį. (Vatikano
radijas)