Konfliktai ir seksualinė prievarta

Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų Organizacijos generalinis sekretorius Ban Ki-moon, pradėdamas Saugumo tarybos debatus apie seksualinę prievartą kariniuose konfliktuose ir pokarinėse situacijose, konstatavo, jog šis sunkus žmogaus teisių pažeidimas yra tiek pat destruktyvus, kiek ir bomba ar kulka. Jis sukelia neapsakomą skausmą aukoms, sunaikina šeimas ir bendruomenes, drasko tautos audinį, kuria nesaugumą ir skurdą, trukdo susitaikymui.

Dar kovo mėnesį buvo paskelta generalinio sekretoriaus ataskaita apie su konfliktais susijusią seksualinę prievartą: prievartavimus, seksualinę vergovę, abortus, priverstinę prostituciją ir sterilizaciją, priverstinę santuoką, bet kokią kitą seksualinės prievartos formą prieš moteris ir vyrus, prieš vaikus ir suaugusius karinio konflikto kontekste.

Ataskaitoje minima apie 20 šalių, kuriose vyksta ir neseniai vyko ginkluoti konfliktai. Tarp labiausiai kenčiančių šalių yra Centrinės Afrikos Respublika. Čia seksualinė prievarta buvo dalis prievartos, kurią tarpusavyje kovojančios pusės skleidė tarp žmonių, kurie palaikė jų priešininkų pusę. Kartais nepalaikė, bet tiesiog savo tikėjimu, geografine ar etnine kilme priklausė vienai iš priešininkų stovyklų. Užregistruota taip pat priverstinių vedybų.

Sunkių nusikaltimų užregistruota Kolumbijoje, kurioje jau dešimtis metų valdžia kovoja su įvairiomis kovotojų grupėmis. Nukentėjo mažiausiai pusantro šimto asmenų. Jie pateko į liūdną seksualinės prievartos aukų sąrašą šioje šalyje, greta pusketvirto tūkstančio kitų asmenų.

Aukštas seksualinės prievartos nusikaltimų lygis išliko Dramblio Kaulo Kranto respublikoje, kurioje užregistruoti mažiausiai 381 atvejis 2013 metais visoje šalyje, vyraujant nebaudžiamumo klimatui. Daugiau nei pusė išprievartautų buvo nepilnamečiai ir iš jų nemaža dalis, apie ketvirtadalis, buvo jaunesni nei dešimt metų. Dešimt moterų ir mergaičių mirė po patirtos prievartos.

Tačiau tai neprilygsta epideminei situacijai Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, šiaurės ir pietų Kivu, Katanga ir Ituri apskrityse, kurios yra kontroliuojamos įvairių tarpusavyje sumišusių politinių ir kriminalinių grupuočių. 2013 metais čia užregistruota virš 15 300 seksualinės, dažnai labai žiaurios prievartos atvejų.

Seksualinės prievartos neišvengta Sirijos kariniame konflikte. Ją taip pat vykdė tiek prezidento Assado režimo pajėgos, tiek prieš juos kovojančios opozicijos ir islamistų grupės. Seksualinės prievartos atvejų gausu Sudane ir Pietų Sudane, Somalyje, Birmoje ir Malyje, taip pat Jemene.

Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus ataskaitoje aptariamos ir pokonfliktinės situacijos – Angoloje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kambodžoje, Liberijoje, Libijoje, Nepale, Šri Lankoje, Siera Leonėje. Pavyzdžiui, 1992 – 1995 metų konfliktas paliko apie 20 000 seksualinės prievartos aukų Bosnijoje ir Hercegovinoje. Vos 29 atvejais teisminiai procesai baigėsi realia bausme nusikaltėliui.

Didelėje dalyje paminėtų šalių trūksta ne tik teisinės, bet ir medicininės bei socialinės pagalbos seksualinės prievartos aukoms.

Šventasis Sostas tarptautinės politikos rėmuose ne kartą yra raginęs valstybes neišleisti iš akių ir nepamiršti seksualinės prievartos aukų. Apie tai Jungtinių Tautų Organizacijos debatuose kalbėjo Šventojo Sosto diplomatas, 2013 į didžiojo G8 valstybes nares kreipėsi popiežius Pranciškus, pabrėždamas, kad seksualinės prievartos prevencija ir pagalba aukoms yra dalis žmogaus orumo apsaugos. (Vatikano radijas)