2014-04-26 13:50:15

Šv. Morkus Evangelistas


Balandžio 25 dieną žymiojoje Venecijos bazilikoje buvo iškilmingai paminėta šv. Morkaus Evangelisto, kuriam ji ir dedikuota, liturginė šventė. Venecijos patriarchas Francesco Moraglia homilijoje kalbėjo apie šv. Morkaus figūrą ir jo paliktą Evangeliją, primindamas, kad Morkaus relikvijos į Veneciją buvo atgabentos 828 metais.

Morkaus Evangelija primena, kad aplink Jėzų buvo ne vien apaštalai ir „minios“, bet daug kitų žmonių, su konkrečiais veidais ir vardais: Marija Magdalietė, Lozorius ir jo seserys Marija ir Morta, Nikodemas, Juozapas iš Arimatėjos ir kiti. Žinome, kad Morkus buvo šv. apaštalo Pauliaus, o vėliau Petro mokinys ir bendrakeleivis, su abiem susijęs asmeniškais ir artimais ryšiais. Kai kurie komentuotojai įžvelgia Morkaus autobiografinį štrichą jo Evangelijos 14 skyriuje, kuriame pasakojama, kad suėmus Jėzų visi pabėgo, tik „vienas jaunuolis sekė iš paskos, susisupęs vien į drobulę. Jie čiupo jį, bet jis išsinėrė iš drobulės ir nuogas pabėgo“. Tačiau savo Bažnyčios istorijoje Euzebijus, cituoja II amžiaus vidurio vyskupą Papiją, pasak kurio Morkus asmeniškai Jėzaus nesutikęs, tačiau ištikimai ir atidžiai perdavęs tai, ką išgirdęs iš apaštalo Petro.

Morkaus Evangelija yra ankstyviausia, po jos buvo parašytos Mato ir Luko, kai kuriais klausimais išsamesnės ir detalesnės, galiausiai Jono Evangelijos. Tad Morkus yra tarsi paties „evangelijos“ žanro tėvas.

Morkaus Evangelijoje Jėzų pirmiausia pažįstame kaip nepaprastą gydytoją, tačiau jo Evangelijos branduolys yra tikėjimas į Jėzų Kristų, kaip Dievo Sūnų. Jėzus nėra šiaip gydytojas stebukladarys, bet Dievo Sūnus, o tai atskleidžia kryžiaus drama. Penkioliktajame skyriuje pasakojama apie romėnų šimtininką, nepriklausiusį žydų sandorai, kuris išvydęs Jėzaus mirtį ir jas linkėjusias aplinkybes, išpažįsta: „Iš tikro šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!“. (Vatikano radijas).








All the contents on this site are copyrighted ©.