Ekumeninėse pamaldose Romoje paminėti naujųjų laikų Bažnyčios kankiniai
Vatikano valstybės sekretorius antradienio pavakare Romoje vadovavo ekumeninei vigilijai
už naujuosius Bažnyčios kankinius Švč. M. Marijos in Trastevere bazilikoje. Metinį
minėjimą surengė šv. Egidijaus bendruomenė. Kardinolas homilijoje prisiminė popiežiaus
Pranciškaus žodžius, jog „šiandien, dvidešimt pirmajame amžiuje, mūsų Bažnyčia yra
kankinių Bažnyčia“. Daug kankinių tampa persekiojimų aukomis, ypač nūdien Nigerijoje,
Pakistane, Indonezijoje, Irake, Kenijoje, Tanzanijoje, Centrinės Afrikos Respublikoje,
vardijo kardinolas Parolin. Krikščionių persekiojimų, diskriminacijos, religinės laisvės
varžymų ir kankinystės ribų sąrašas šiandien labai ilgas. Daugelis buvo paaukoti todėl,
kad atsisakė nusilenkti dvidešimtojo amžiaus stabams, komunizmui, nacizmui, valstybinei
arba rasinei stabmeldystei. Daugelis žuvo etiniuose ir gentiniuose karuose. Kai kurie
žuvo todėl, kad sekė Gerojo Ganytojo pavyzdžiu: nepabūgo grasinimų, apsispręsdami
verčiau pasilikti su tikinčiaisiais nei išsižadėti pavestos misijos. Pasišventimą
kai kurie vienuoliai ir vienuolės paliudijo iki pat kraujo praliejimo. Daug tikėjimo
brolių ir seserų skirtinguose kontekstuose tebėra antikrikščioniškos neapykantos aukos.
Daugelis jų atkakliai liudija kitokią gyvenimo viziją, nuolankumo, tarnystės, laisvės,
virš visko pagrįstos tikėjimu. Kai tik atrodė, kad neapykanta užterš visą egzistenciją,
jie paliudijo, jog meilė yra stipresnė už mirtį. Kardinolas Parolin paminėjo, kad
kai krikščionys tikrai tampa žemės raugu, šviesa ir druska, jie panėšėja į Jėzų, taip
pat tapdami persekiojimų objektu ir, kaip Jis, pavirsdami priešingybės ženklu. Be
daugelio kitų nūdienos Bažnyčios kankinių buvo ypač paminėti du pavyzdžiai: Sirijoje
balandžio 7 dieną per užpuolimą nužudytas olandas kunigas ir misionierius jėzuitas,
75 metų t. Frans van der Lugt ir italas pal. kun. Pino Puglisi, mafijos nužudytas
1993 metais. (Vatikano radijas)