Vietname paleistas seniausias politinis kalinys: grandinė buvo mano Rožinis, kurio prižiūrėtojai negalėjo atimti

Kovo 21 dieną, po 37 metų įkalinimo, buvo paleistas seniausias Vietnamo politinis kalinys Nguyên Huu Câu. Jau sekmadienį, kovo 30 dieną, jis dalyvavo taikos ir teisingumo intencija aukotose šventosiose Mišiose Hošimino mieste, Dievo Motinos, Nuolatinės Pagalbos bažnyčioje. Čia jis iš tiesų perdavė nepaprastą liudijimą apie savo kelią į tikėjimą.

Šio buvusio pietų Vietnamo kariuomenės kapitono likimas buvo toks pat, kaip ir kitų šimtų tūkstančių karių ar valstybės tarnautojų: pasibaigus karui, kurį laimėjo šiandien valdantis komunistinis režimas, 1975 metais jis buvo pasiųstas į prievartinio darbo stovyklą, kad būtų „perauklėtas“. 1980 metais buvo paleistas, bet nepraėjus nei porai metų vėl buvo ten sugrąžintas – už tai, kad sukūrė dainelę, kuri buvo įvertinta kaip „antivyriausybinė“ ir kad pašiepė vietinius valdžios kadrus. Šį kartą jis buvo nuteistas mirties bausme, kuri vis dėlto buvo vėliau pakeista į įkalinimą iki gyvos galvos stovykloje Z30A, Dong Nai provincijoje.

Čia jis sutiko jėzuitą Nguyên Công Doan, buvusį Vietnamo jėzuitų provinciolą, kuris buvo nuteistas 1983 metais. Po pokalbių ir dvasinio pasiruošimo 1986 metais iš jo gavo krikštą, Velykų dieną, priimdamas Jono Krikštytojo vardą.

Po dešimtmečių įkalinimo Vietnamo valdžia priėmė kalinio anūkės prašymą suteikti malonę jos seneliui – šiandien jau beveik septyniasdešimtmečiui, gerokai apkurtusiam, menkai matančiam. Vienas iš pirmųjų jo veiksmų laisvėje buvo apsilankymas Hošimino redemptoristų parapijoje ir savosios istorijos papasakojimas.

Šventosiose Mišiose Nguyên Huu Câu liudijo apie savo vidinį virsmą: kaip neapykanta ir baimė palengva virto ramybe ir meile artimui. Pasak jo, jis nejaučia jokio pykčio ar agresijos prieš tuos, kurie jį pasmerkė ir įkalino, jis yra vidujai laisvas žmogus, dėkojantis Dievui.

Tai būtų buvę neįmanoma be nuolatinės maldos ir nuolatinio gilinimosi į Dievo slėpinius. Tačiau kaip tai padaryt be Biblijos, be jokių kitų knygų? Čia pravertė jėzuito, šiandien reziduojančio Jeruzalėje ir vadovaujančio Popiežiškajam bibliniam institutui, pamokos apie Rožinį – kaip apie katechezės būdą ir apie maldos metodą.

Pirmasis jo Rožinis, pasakojo Nguyên Huu Câu, buvo grandinė, kuriomis kaliniai būdavo surakinami, kad nepabėgtų. Viena grandinės grandis atitiko vieną Rožinio rutuliuką. Jo grandinė turėjo 90 grandžių, Rožinio maldai pakako 50-ies: jų sukalbėdavo keletą per dieną. Tai buvo toks – labai asmeninis ir labai tvirtas - Rožančius, kurio kalėjimo sargai negalėjo atimti. (Vatikano radijas)