Žemaičių Kalvarijos kalnai Klaipėdos etnokultūros centre
Saulėtą šeštadienio popietę į Klaipėdos etnokultūros centrą rinkosi miestelėnai. Jau
penketą metų gyvuojantis renginių ciklas „Tradiciniai giedojimai“, sukvietė giedoti
Žemaičių Kalvarijos kalnų. Giedojimui vadovavo svečiai iš Kelmės rajono, Žalpių etnografinis
ansamblis, vadovaujamas Danutės Anankaitės.
Renginio vedėjas ir „Tradicinių
giedojimų“ idėjos bendraautorius, kun. Saulius Stumbra, sveikindamas susirinkusiuosius
ir svečius, džiaugėsi, jog kasmet susirinkdami giedoti Kalnų, turime unikalią progą
girdėti skirtingų Žemaitijos regionų, parapijų giedojimo tradicijų. Dėkinga Žemaitija
ir visa Lietuva vyskupui Jurgiui Tiškevičiui, kuris 1637-1639 m. Gardų kalnuose pastatė
bažnyčią ir įkūrė 19 koplyčių, arba 20 vietų, Kryžiaus kelią, o pačią vietovę pervadino
Naująja Jeruzale, kurią kiek vėliau pavadino Žemaičių Kalvarija. Vyskupas iš Jeruzalės
parsivežė žemės, matavo žingsniais atstumą kiek nuėjo Išganytojas nuo vienos kančios
vietos iki kitos Jeruzalėje, ir barstė šį kelią parsivežta žeme.
Kalnų giesmių
kilmė. Vyskupas Motiejus Valančius „Žemaičių vyskupystėje“ teigia, kad vyskupas Jurgis
Tiškevičius pavedęs vienam iš kunigų parašyti maldų ir giesmių, kurias galėtų žmonės
giedoti vaikščiodami Kalnus. Tą pačią nuomonę palaiko ir Jurgis Lebedys, teigdamas,
jog giesmės Žemaičių Kalvarijai buvo rašomos specialiai. Žemaičių Kalvarijos Kalnų
šermeninės giesmės susiformavo iš Gavėnios metu giedamų giesmių, kurias tarp žmonių
populiarino Žemaičių Kalvarijos domininkoniškoji rožančiaus, Žemaičių vyskupijoje
veikusi Šv. Juozapo Arimatiečio ir Šv. Nikodemo brolijos, šv. Pranciškaus tretininkai,
o ypač keliaujantys elgetos muzikantai, špitolininkai ir „maldanumių“ gyventojai.
Žemaičių Kalvarijos Kalnams skirtų maldų ir giesmių tekstai (išskyrus trijų Baigiamųjų
giesmių), kaip rodo tyrimas, nėra specialiai šiai vietovei ar šermenims Žemaitijoje
parašyti, bet paimti iš jau anksčiau pasirodžiusių lenkiškų giesmynų, kurie buvo skirti
giedoti per Gavėnią ar laidotuves.
Kalnų giedojimo tradicija palaikoma ir gaivinama
visoje Žemaitijoje, ne tik per šermenis, bet ir Gavėnios metu, susirinkus giminių
ratui, kaimynams ar parapijinei bendruomenei melstis, giesmėje apmąstant Viešpaties
kančios kelią. Gražu kai iš naujo atrastos tikėjimo tradicijos gaivinamos ir palaikomos
namuose-Namų Bažnyčioje.
Vakarui baigiantis skambėjo ne tik padėkos žodžiai
giesmininkams iš Žalpių, bet ir kvietimas renginio dalyviams Didįjį Penktadienį kartu
su visais Klaipėdos tikinčiais dalyvauti Kryžiaus kelyje miesto gatvėmis.