2014-04-02 08:55:44

Gavėnios rekolekcijos Baltriškėse


Baltriškės - tai mažytis kaimelis Zarasų rajone. Jau 1992 metais šią gražią vietą atrado Tiberiados broliai iš Belgijos. Nuo 2000 metų įsikuria pastoviai. Stato natūralių rastų trobas gyvenimui ir svečių priėmimui, ant senų akmeninių pamatų pastato naują bažnyčią. Visa architektūra puikiai įsikomponuoja į seną lietuvišką kaimą, rodos be įprastinės apdailos, bet tvirta, subtiliai puošni.

Įspūdį darė ir Tiberiados bendruomenės gyvenimo filosofija - gyvenimas meldžiantis ir dirbant, savo rankomis sukuriant minimalų produktą, reikalingą žmogaus būčiai, ekologinis santykis su gamta, spindinčios brolių akys ir apaštalavimas.

Tiberiados bendruomenė įkurta prieš 30 metų Belgijoje. Įkūrėjas brolis kaip tik lankėsi Lietuvoje mūsų viešnagės metu. Jo mintis buvo įkurti pranciškoniškos pakraipos bendruomenes - vyrų ir moterų, kurios gyventų greta, bendradarbiautų, vienos kitoms padėtų apaštalavimo darbuose, gyventų labai kukliai iš savo rankų darbo pelnydamos duoną.

Broliai puikiai derina maldą su darbu. Maldos gyvenimas labai gilus ir nuoširdus. Priima grupes rekolekcijoms ir patys sako mokymus. Žmonės dalyvauja visose maldingumo praktikose drauge koplyčioje, bažnyčioje, net gamtoje. Taip pat broliai vyksta į mokyklas susitikti su jaunimu, nešti Dievo žodį, koordinuoja maldos grupes.

Baltriškėse šiuo metu gyvena 5 broliai. Iš jų vienas turi kunigo šventimus ir dar vienas – diakono. Broliai įrengę du didelius gyvenamuosius pastatus svečiams, gali priimti iki 70 žmonių. Patys gyvena kaimiškoje sodyboje, kurioje dirba daržus, prižiūri sodą, savo gyvulius, paukščius, bites. Tokiu būdu užsiaugina reikalingą maistą. Net javus patys užsiaugina ir kepa duoną. Žiemos metu daug dirba miške, pasirūpina malkomis, kurios reikalingos visų pastatų apšildymui.

Grupė tikybos mokytojų iš Vilkaviškio vyskupijos Gavėnios rekolekcijoms pasirinko Tiberiados bendruomenę. Mūsų tarpe daugumai tai buvo pirmoji pažintis su šia bendruomene. Tačiau buvo keletas, kurie su džiaugsmu važiavo jau ne pirmą kartą. Rekolekcijose mums mokymus sakė visi broliai iš eilės. Buvo kalbama apie džiaugsmą, apie šventumą ir paprastumą. Apie tai, kuo gyvena jie patys. Rytmetinė, dieninė ir vakarinė maldos buvo drauge su visa bendruomene. Rožinio malda buvo gamtoje. Maistą gaminomės patys ant natūralios malkų ugnies krosnyje, o laisvu laiku dirbome lauko darbus.

O žvaigždės naktį... Tokių niekad dar nebuvau mačiusi... Kvapą gniaužė. Pavadinčiau įspūdingiausiu reginiu grįžtant iš vakarinės maldos. Dar ilgai degs tos gerumo ir maldingumo žvaigždelės mūsų sielose pasitinkant Velykų šventę. Jaučiu, tapome truputį geresni, priartėjome prie savęs, prie brolio ir prie Kūrėjo mums dovanotos Žemės maitintojos.

Vilkaviškio vyskupijos Katechetikos centro metodininkė Elena Gvazdaitienė







All the contents on this site are copyrighted ©.