Tarp Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos narių – pedofilijos auka

Tarp šeštadienį oficialiai įsteigtos Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos narių yra profesionalių psichiatrų, teologų, kovotojų už vaikų teises ir dvasininkų. Tarp jų taip pat yra airė Marie Collins, pedofilijos auka. Ją kalbino italų dienraštis „Repubblica“.

Esu labai pagerbta, bet taip pat jaučiu atsakomybės ir istorijos svorį: Bažnyčia paprašė kunigų pedofilijos auką pagalbos didinant nepilnamečių apsaugą, tai nėra savaime suprantama, - sakė Marie Collins.

Septintąją amžiaus dešimtį einanti Marie Collins vadovauja savo vardo fundacijai, padedančiai pedofilijos aukoms ir jų šeimoms. Pasak jos, ji susipažino su kitu komisijos nariu, Bostono arkivyskupu kardinolu Sean O’Malley, kai šis vizitavo Airiją, pasiųstas Benedikto XVI, kad ištirtų dvasininkų pedofilijos problemą po to, kai buvo paskelbta Murphy ataskaita apie lytinio nepilnamečio išnaudojimo atvejus Dublino vyskupijoje nuo 1975 metų iki 2004-ųjų. Tuo metu ji jau konsultavo vyskupiją. 2012 metų vasario 6 dieną ji liudijo konferencijoje Romoje, dalyvaujant aukščiausiems Bažnyčios autoritetams iš Romos ir viso pasaulio.

Jos tikslas, - italų dienraščiui sakė airė, - kad, patvirtinus kaltinimus ir aukai sutinkant, būtų kreipiamasi į teisėsaugą. Tai yra lemiamas žingsnis. Aš kentėjau ne vien dėl išnaudojimo, bet ir dėl to užtarimo, kurį kai kurie hierarchai suteikė mano išnaudotojui. Manimi netikėjo arba sakė, kad netikėjo. Tai buvo baisu.

Benediktas XVI padarė daug, o su Pranciškumi tiesos politika yra vykdoma toliau ir su dideliu griežtumu, dėlto ji džiaugiasi, sakė Collins, priminusi ir labai pozityvius santykius su Tikėjimo mokymo kongregacijos pareigūnu, šiuo metu vyskupu Maltoje Charles Scicluna.

Ji priminė savo išnaudojimo kontekstą – tai įvyko ligoninėje, kai jai buvo 13 metų. Ji patyrė jauno kunigo, dirbusio toje ligoninėje, tvirkinimą. Savo viduje išgyveno didelę ir skausmingą sumaištį, gerai nesuprasdama kieno yra kaltė, kunigo ar jos. Išgyvenus didelę depresiją ji susituokė ir tik tada išdrįso papasakoti apie savo žaizdas, tačiau niekas nenorėjo ja patikėti. Tik po 25 metų kaltininkas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o Bažnyčia pripažino savo klaidas. Tai, pasak Marie Collins, buvo tarsi naujo gyvenimo pradžia. Ji galėjo taip pat atsigręžti į Dievą ir religiją. (Vatikano radijas)