Kinijoje palaidotas Šanchajaus vyskupas, disidentas

Kinijoje į paskutinę kelionę išlydėtas kovo 16 dieną miręs Šanchajaus vyskupas Juozapas Fan Zhongliang, pastaruosius 20 metų gyvenęs namų arešto sąlygomis. Jis sulaukė 97 metų amžiaus, pastaraisiais metais sunkiai sirgo.

Jis buvo iš taip vadinamųjų pogrindinių vyskupų, kurie nestojo į Kinijos valdžios įsteigtą ir jai lojalią Kinijos katalikų patriotinę asociaciją, išlikdamas ištikimas Šventajam Sostui. Atsilygindama valdžia niekad jo nepripažino vyskupu ir neleido eiti Šanchajaus ganytojo pareigų.

1938 metais vyskupas Fan, tuo metu dvidešimties metų, įstojo į jėzuitų ordiną ir po trylikos metų, 1951-aisiais, buvo įšventintas kunigu. Kai netrukus valdžia Kinijoje atiteko komunistų partijai, jis buvo įkalintas: kalėjimuose ar priverstinio darbo stovyklose praleido apie trisdešimt metų.

1985 metais buvo slapta įšventintas Šanchajaus vyskupu augziliaru, o 2000 metais, mirus Šanchajaus vyskupui kardinolui Gong Pinmei, taip pat praleidusiam keliasdešimt metų nelaisvėje, galiausiai ištremtam iš Kinijos, Jono Pauliaus II potvarkiu buvo paskirtas jo įpėdiniu. Tačiau nuo 1985 metų, su Kinijos valdžios pritarimu, Šanchajuje darbavosi vyskupas Aloysius Jin Luxian, miręs praėjusiais metais. Žinoma, valdžia nepripažino vyskupo Fan jurisdikcijos, o tarp katalikų bendruomenių, priklausančių ir nepriklausančių Patriotinei asociacijai, buvo dar kartą pasėtas priešiškumas. Kalbant apie pačių vyskupų santykius, jie buvo susitikę ir susitaikė.
Tautų evangelizavimo kongregacijos sekretorius arkivyskupas Savio Hon Taifai, taipogi kinas, pažinojęs vyskupą Fan, rašė, jog jis buvo iš tiesų tikras ganytojas, viską paaukojęs dėl savo kaimenės, dėl ištikimybės Šventajam Sostui, dėl meilės Dievui. Jam tinka kinų patarlė, kuri sako, kad „geriau būti skilusiu papuošalu, nei sveika plyta“. Jis buvo apsuptas didelės tikinčiųjų meilės ir pagarbos. Nors jo išorinė laisvė visada buvo suvaržyta, tai buvo didelės vidinės laisvės žmogus, ieškantis Dievo valios. Vyskupas Fan taip pat buvo didelio kilniaširdiškumo žmogus. Nepaisant to, ką patyrė, niekas nėra girdėjęs iš jo lūpų grubių žodžių Patriotinei asociacijai priklausančių vyskupų ir tikinčiųjų atžvilgių. Jame, rašo Tautų evangelizavimo kongregacijos sekretorius, aiškumas ir tiesa derėjo su švelnumu ir gailestingumu.
Po vyskupo Fan mirties Šanchajaus vyskupija atsidūrė nevienareikšmiškoje padėtyje. Jai turėtų vadovauti vyskupas Tadas Ma Daqin. Šis ganytojas, viena vertus, priklausė Patriotinei asociacijai, antra vertus, 2012 metų liepos 7 dieną buvo įšventintas vyskupu su Šventojo Sosto pritarimu. Būtent šventimų dieną jis iškrėtė tikrą akibrokštą valdžiai: katedroje jis viešai pareiškė, kad jo, ganytojo, pareigos nėra suderinamos su pozicija Patriotinėje asociacijoje, iš kurios jis atsistatydina. Jis taip pat nesutiko, kad šventimų apeigose dalyvautų tie vyskupai, kaip kad norėjo valdžia, kurių kandidatūros nėra patvirtintos Šventojo Sosto. Vyskupo Ma drąsus žingsnis buvo sutiktas visuotiniais aplodismentais, tačiau jau kitą dieną jis buvo uždarytas namų arešto sąlygomis Šanchajaus seminarijoje ir iki šiol negali iš jos išeiti ir vykdyti savo vyskupiškų pareigų. Jam nebuvo leista dalyvauti ir vyskupo Fan laidotuvėse. Beje, pastarosiose valdžia taip pat neleido velionio vadinti „vyskupu“ ir jo palaidoti Šanchajaus katedroje, tačiau netrukdė susirinkti maždaug 70 kunigų ir keliems tūkstančiams tikinčiųjų, pastatyti ekrano lauke, kad gedulingose Mišiose galėtų dalyvauti visi netilpusieji. Policija taip pat palydėjo laidotuvių procesiją. (Vatikano radijas)