Pasaulinė vandens diena. Dokumentas „Pranciškonai už ekologiją“

Kovo 22-oji – Pasaulinė vandens diena. Šių metų akcentas – sąsajos tarp vandens ir energijos, kurie yra tvarios plėtros šerdis. Tuo tarpu pasauliniu mastu 768 milijonai žmonių neturi tinkamo priėjimo prie vandens šaltinių, 1,3 milijardas žmonių negali naudotis elektros energija. Tuo tarpu vanduo ir elektros energija yra esminiai sprendžiant skurdo problemą pasaulyje, teigia Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas savo žinioje Vandens dienai, kuri JT iniciatyva minima nuo 1995 m.

Šia proga dokumentą „Pranciškonai už ekologiją“ paskelbė Teisingumo, taikos ir kūrinijos išsaugojimo komisija, sudaryta iš visų pranciškonų ordino atšakų atstovų. Kaip rašo dienraštis „L’Osservatore Romano“, šis tekstas tai atsakas į žemės šauksmą, tai tekstas apie sąmoningumą ir įsipareigojimą aplinkosaugai. Dokumentas parengtas ir minint vieną sukaktį – prieš 35 metus popiežius Jonas Paulius II Pranciškų Asyžietį paskelbė „dangiškuoju ekologijos bičiulių globėju“.

Pranciškonų komisijos apmąstymas pradedamas nuo Šv. Pranciškaus figūros ir tiems laikams naujoviško jo žvilgsnio į žmogaus santykį su pasauliu. „Pranciškus kalbėjo apie Dievo buvimo patirtį Kūrinijoje. Jis nujautė, kad tai, kas yra „gamtiška“, nurodo ir dalyvauja „antgamtiškuose“ procesuose. Jis juto, kad Dievas, tapęs kūnu Jėzuje Kristuje, visiems laikams įsikūnijo pasaulyje“.

Apmąstymas tęsiamas įvertinant trijų paskutinių popiežių mokymą apie ekologiją, pradedant nuo pionieriškų Jono Pauliaus II pasisakymų, kai 1990 m. Taikos dienos proga popiežius kalbėjo apie taiką su Dievu Kūrėju, taiką su kūrinija.

Gilus popiežiaus Benedikto XVI mokymas apie ekologiją iki šiol išlieka labiausiai išplėtotu mokymu šia tema, kuri apžvelgiama įvairiapusiškai, didelį dėmesį skiriant tiek žmogiškajai ekologijai, tiek socialinei.

Popiežius Pranciškus nuo pirmųjų pontifikato dienų mus pripratino prie bendro rūpesčio ekologija; jis sakė, kad kai mes nesirūpiname kūrinija ir broliais, išsikeroja griovimo daigai ir širdis išdžiūsta. Popiežius Pranciškus kalba apie nuostatas, kurioms būdingas griaunantis, antihumaniškas pobūdis – jos išduoda ne tik krikščionišką, bet apskritai žmogišką pašaukimą „saugoti“. Pasak Šventojo Tėvo, tokios pasaulėžiūros nuskurdina visų žemę, daro ją labiau pažeidžiamą ir stato į pavojų aplinką, kurią paveldės ateinančios kartos.

Dokumente skiriamas ir platus skyrius ekologijai bei religinių tradicijų atkūrimui.

„Ką aš galiu padaryti?“ – toks klausimas kyla ne vienam. Ko reikėtų vengti – tai, viena vertus, tokios aktyvistinės ideologijos, kai iš eko-aktyvistų pavirstama eko-teroristais. Kita vertus, pavojinga nugrimzti į neatsakingą somnabulizmą, kai užsimerkiama prieš problemas ir siekiama nusigręžti nuo situacijos, kuri tampa nesugrąžinamai nepataisoma. Taigi galime žengti mažus, tačiau konkrečius žingsnius siekdami didelio tikslo, įtraukdami į aplinkosauginę veiklą geros valios žmones. (Vatikano radijas)