David Nazar SJ. Ukrainoje galutinai mirė Sovietų Sąjunga

Italų jėzuitų žurnalas „Popoli“ paskelbė Ukrainos jėzuitų provincijos vyresniojo David Nazar straipsnį, kuriame bandoma plačiai pažvelgti į tai, kas šiomis dienomis dėjosi Ukrainoje ir Kryme.

Putino karinė invazija dar labiau nei karinės agresijos veiksmas yra baimės išraiška. Rusijos ekonomika silpsta, o viltis sukurti „Eurazijos sąjungą“ negali būti įgyvendinta be Ukrainos. Kazachstanas, Kirgizija ir Baltarusija daug nesiūlo. Rusija turi naftos ir milijardierių, tačiau neturi diversifikuotos ekonomikos ir vidurinės klasės. 60 procentų jos prekybos su užsieniu yra susiję su energetikos iškasenomis (nafta ir dujomis). Dešimtadalis šalies įplaukų gaunama tiesiai iš Gazprom. Tuo tarpu Ukraina yra septintasis pasaulyje plieno gamintojas, šeštasis grūdų eksportuotojas ir trečiasis kukurūzų. Turi išvystytą metalurgijos sektorių, nuo automobilių iki traktorių, nuo ginklų iki lėktuvų. Turi plačią vidurinę klasę ir stiprią darbininkų klasę. Turi išėjimus į Juodąją jūrą, susisiejančią su Viduržemio jūra ir likusiu pasauliu.

Rusijos ginkluotosios pajėgos nėra pakankamai didelės, kad užpultų ir okupuotų Ukrainą, kuri yra didesnė už Prancūziją ir turi 45 milijonus gyventojų. Kryme jos turi tam tikrą palaikymą. Čia stovi didžiausia rusų laivyno bazė su 25 000 kareivių ir 380 laivų. Be jų Rusija negalėtų tikėtis siųsti karių į žemyną. Dabar, neįtikėtinai, rodos, kad Janukovičius įtikino Putiną, kuris iš tiesų jo negerbia, pulti ir kad žmonės sukils ir parems jo invaziją. Putinas atrodo apakintas ambicijos. Tačiau negalės pulti kontinentinės Ukrainos, nebent būtų apakintas nevilties, o tai nėra neįmanoma. Niekas labiau nesuvienytų Ukrainos ir tai greitai atskleidė jis pats. Nemaža dalis Krymo gyventojų jį palaiko, tačiau kiti tuoj pat išėjo į gatves manifestuoti prieš jį, pasiryžę kovoti ir su ginklais. Taip pat nėra neabejotina, kad jam pavyktų užkariauti ir patį Krymą.

Šis pusiasalis niekada nebuvo „Ukraina“. Katerina Didžioji čia įveikė turkus musulmonus ir jį apgyvendino rusais. Kruščiovas jį prijungė prie Ukrainos 1954 metais, nepaisant kelių protestų, bet tuo metu viskas buvo sprendžiama Maskvoje. Keletas reakcijų buvo 1991 metais, kai Ukraina paskelbė nepriklausomybę, tačiau Krymas nesipriešino sąjungai su Kijevu, kai jam buvo suteiktas specialus statusas. Krymo totoriai yra reikšminga grupė, kuri yra palanki sąjungai su Ukraina ir nenori nieko turėti bendro su Rusija. Kryme taip pat yra rusų, kurie nori išlikti Ukrainos dalimi.

Rublis yra silpniausia moneta tarp tų, kurias turi industrializuotos valstybės. Kai Rusijos parlamentas suteikė leidimą prezidentui pulti, moneta prarado beveik 10 procentų vertės. Kai kariuomenė buvo iš tiesų pasiųsta, Maskvos birža prarado daugiau nei 10 procentų. Ekspertai skaičiuoja, kad per dieną Rusija prarado 55 milijardus dolerių, kai Sočio olimpiada kainavo 50. To Putinas nenori ir negali sau leisti. Septyni G8 lyderiai atsisakė dalyvauti susitikime Sočyje birželio mėnesį, nebent situacija visiškai pasikeistų. Obama paprašė visiško Rusijos išmetimo iš G8, Maskvai netoleruotino. Demonstracijos buvusiose sovietinėse šalyse suteikia drąsos rusams protestuoti prieš didelę neteisybę jų šalyje. Putinas reaguoja paranojiškai į tokias manifestacijas: simpatijos Ukrainai buvo ribotos praėjusiais mėnesiais, tačiau po invazijos jų padaugėjo. Putinas nedelsiant areštavo 300 manifestantų Maskvoje ir daug kas, tarp jų keli opozicijos lyderiai, buvo nuteisti dviems mėnesiams kalėjimo.

Visų šių įvykių kompleksiškas vertinimas ir viltis skleidžiasi dvejomis kryptimis. Pirma, atėjo galas Ukrainos vyriausybės sistematiškai korupcijai ir buvo išrinkta liaudies vyriausybė. Tai galas sovietinio tipo vyriausybės, kuri palanki esantiems valdžioje, o ne liaudžiai. Antra, įvykiai Ukrainoje ženklina galutinę Sovietų Sąjungos mirtį. Putinas, eidamas antrąją prezidento kadenciją, yra pasakęs, kad didžiausia XX amžiaus tragedija buvo Sovietų Sąjungos žlugimas. Sunku atrasti, taip pat ir Rusijoje, kas su tuo sutiktų. Jis taip pat pasakė, kad „mes, rusai“, išmokome iš amerikiečių, kad pasaulis užkariaujamas ne su karine jėga, bet per ekonomiką ir šiam tikslui atsidavė beveik dešimt metų, bandydamas privilioti kaimynines šalis į Eurazijos sąjungą. Dabartiniai įvykiai aiškiai parodė, taip pat ir jam, kad Ukraina nebus jo įtakos sferoje ir todėl viltys dėl Sąjungos, sovietinės ar eurazinės, yra mirusios. Reikia dar palūkėti, kaip jis priims šią Ukrainos kryptį, tačiau jis jau pradėjo dirbti su dabartine Ukrainos vyriausybe.

Per visą pastarųjų mėnesių revoliuciją, Maidane, Kijevo aikštėje ir protestų centre, kas valandą buvo kalbama malda. Manau, kad malda yra esminė kiekvienu šių įvykių aspektu. Tai tam tikras korumpuotos vyriausybės ir sovietinio mentaliteto likučių „egzorcizmas“. Žengtas pirmas žingsnis, kol kas pasiteisinęs. Reikia pamatyti kiek naujoji vyriausybė atsilieps į liaudies prašymus. Maidanas išliks iki prezidento rinkimų gegužės mėnesį, kad užtikrintų teisingą balsavimą ir kokybiškos vyriausybės sudarymą. Demonstrantai ieško ne kontrolės, tačiau proceso valdymo, kaip numatoma konstitucijoje, priskiriančioje tautai aukščiausią autoritetą. Pusė Ukrainos meldžiasi ir pasninkauja už tai per šią Gavėnią, kaip tai darė ir per revoliuciją. (Vatikano radijas)