Šv. Jono Bosko relikvijos Šiaulių vyskupijoje

Daugiau nei pusvalandį iki paskelbtos šv. Jono Bosko relikvijų sutikimo valandos, prie Šiaulių katedros jau buriavosi entuziastingai nusiteikę jaunuoliai. Šventoriuje šurmuliavo raudonomis skarelėmis bei vėliava išsiskirianti gana gausi iš Kuršėnų atvykusių jaunuolių grupė. Prie vartų į kelią smalsiai dairėsi Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos moksleiviai. Tai vienur, tai kitur buvo matyti skautų bei ateitininkų atributai, akį traukė tautiniais rūbais pasipuošę jaunuoliai. Artėjant susitikimo valandai jau sunku buvo beatskirti, iš kurios miesto ir apylinkių mokyklos prisijungia vaikų ir jaunuolių būreliai su mokytojais. Vienu metu jaunimo būrį padvigubino iš katedros pasipylę vyresnio amžiaus tikintieji, nuolat iš visų pusių skubėjo įvairaus amžiaus žmonės. Sutikimo nepraleido ir miesto bei rajono vadovai.

Apie 15 val. įsuko nekantriai laukiamos mašinos. Žmonės prasiskyrė padarydami taką, iš katedros atėjo bažnytinė procesija su Šiaulių vyskupu priešakyje. Gausiai žmonių lydimos relikvijos įneštos į Šiaulių katedrą ir pastatytos prieš altorių. Šalia pagarbiai sustojo relikvijas atlydėję jaunuoliai, merginos apsirengusios tautiniais rūbais.

Įžanginį sveikinimo žodį tarė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Ganytojas pabrėžė šv. kun. Jono Bosko meilę ir pasišventimą jaunimui. Po pamaldų apie šv. kun. Jono Bosko relikvijų piligrimystę kalbėjo kelionę lydintis kunigas salezietis – svečias iš Turino kun. Luca Barone SDB.

‘Kunigas Jonas Bosko priėmė daugelį vaikų, o šiandien kaip piligrimas yra jūsų miesto priimtas. Priimate jį ne kaip žmogų, kuriam reikia pagalbos, o kaip šventąjį, kuris gali jus užtarti“. Svečias trumpai papasakojo kun. J. Bosko gyvenimo ir veiklos istoriją, paaiškino relikvijų reikšmę ir vertę. Kun. Luca Barone kvietė pasinaudoti galimybe ir prieiti prie paties kun. Jono Bosko. Kadangi krikščionių tikėjimas moko, kad šventieji yra gyvi danguje, prieidami prie relikvijų, prieiname prie šventojo.

Priėjimas prie relikvijų yra tikėjimo įvykis, nes prašome Dievą malonių per garbingų šventųjų užtarimą.

Svečias salezietis kalbėjo apie relikvijoriuje esančios dešinės rankos simboliką. Dešinę ranka Jonas Bosko pradėjo ištiesti nuo 17 metų. Pirmiausia – prašydamas sušelpti kunigystės studijoms, vėliau – jo globojamiems skurstantiems jaunuoliams. Pirmoji Italijoje darbo sutartis, apsauganti ir įpareigojanti, pasirašyta tos pačios J. Bosko dešinės rankos. Dešinioji ranka relikvijoriuje yra ta pati, kuria kunigas laimindavo žmones, ta pati, kuria suteikdavo nuodėmių išrišimą, ta pati, kuria rašydavo laiškus geradariams, taip pat ataskaitas apie savo pašaukimą ir gyvenimą.

Šv. Jono Bosko atvykimas tebūna jums proga prisiartinti prie Dievo gerumo, gailestingumo ir sustiprinti tikėjimą, – sakė jau 15 m. gyvenantis Lietuvoje kun. Alessandro Barelli SDB.

Po iškilmingo Šiaulių ganytojo palaiminimo, žmonės pamažu ėjo prie relikvijoriaus. Kadangi buvo pilna katedra, norintys prieiti gana lėtai stūmėsi į priekį. Pilna prisirinko ir Pastoracinio centro salė, kur buvo rodomas Matilde e Luca Bernabei filmas „Don Bosco“. 18 val. Šiaulių vyskupas nė kiek ne tuštesnėje katedroje, kaip ir sutikimo metu, aukojo šv. Mišias. Koncelebravo Šiaulių vyskupijos kunigai. Nuoširdžiai giesmėmis Viešpatį šlovino Jaunimo choras „Credo“, vadovaujamas, Jūratės Minkevičiūtės, jaudino vaikų išsakomi maldavimai.

Pamokslo metu vyskupas kalbėjo apie J. Bosko gyvenimo šventumą ir reikšmę mūsų laikams. Jis sakė: mes kunigą J. Bosko pažįstame iš įvairių šaltinių: kai kas lankėtės Turine, kiti žiūrėjote filmą, skaitėte spaudoje… Visi šaltiniai liudija Jono Bosko uolumą ir kunigystę pagal Jėzaus širdį.

Jis ėjo kartu su jaunimu; kartu žaidė, meldėsi, bendravo kad tik laimėtų jų širdis Kristui. Jo gyvenime buvo daug skaudžių įvykių ir net išdavysčių, bet jis ir tai priėmė su meile. Ir nė vieno „nepralaimėjo“, nes meldėsi ir ėjo kartu su Kristumi. Šių dienų pasauliui ypač svarbus kun. Jono Bosko pavyzdys.

Šiuo pavyzdžiu ganytojas rėmėsi kreipdamasis į visus susirinkusiuosius ir į konkrečias grupes. Kunigus (tuo pačiu ir save) kvietė atiduoti savo silpnybes, o gal net prisirišimus kunigui J. Bosko ir prašyti išvadavimo. Vyskupijos centrų vadovams ir darbuotojams linkėjo, kad šventasis vestų keliu, padedančiu rodyti Kristų, kuris yra Meilės Dievas. Šeimas, besirūpinančias vaikais, ragino susigrąžinti maldą, aiškino, jog jei jos sugebės melstis kaip kun. Jonas, matys šviesią vaikų ateitį.

Pabaigoje Jo Ekscelencija citavo žodžius, kuriuos šventasis sakė iškeliaudamas į Tėvo namus. „Aš jūsų laukiu, mielas jaunime, amžinybėje“, – sakė tada, sako ir šiandien, – kalbėjo vyskupas.

Po šv. Mišių vėl, pamažu buvo einama prie relikvijoriaus, dedamos ant jo rankos, meldžiamasi. Jaunimas pasiliko budėjimui. Šiaulių katedros durys visą naktį buvo atviros maldininkams.

Kovo 14 d. šv. Mišios buvo aukotos 7, 7.30 ir 8.30 valandomis. Atsisveikinimo (8.30 val.) šv. Mišias galima pavadinti vaikų šv. Mišiomis. Nors vaikų ir jaunimo buvo gausu ir pirmąją dieną, tačiau penktadienio rytą jie tiesiog užkariavo Katedrą. Giedojo Sandoros progimnazijos moksleiviai, parengę specialią kun. J. Bosko skirtą giesmę. Patys mažiausieji išsirikiavo prie altoriaus, sustojo aplink relikvijorių taip, kad kun. J. Bosko vėl buvo apsuptas didelio būrio vaikų. Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio dėmesys ir pamokslo žodžiai taip pat buvo skirti jiems; nors dalis pamokymų išsakyta ir mamoms su tėčiais.

Motina Margarita buvo išmokusi atmintinai net atskirus Evangelijos skyrius ir jais vadovaudavosi gyvenime. Motina Margarita suprato, kad gyvenime turėti jėgų pakelti sunkumus galima tik tada, kai meldiesi ir šlovini Dievą. Todėl kiekvieną rytą su vaikais melsdavosi. Ganytojas aiškino, nuo ko reikia pradėti kiekvieną rytą atsikėlus: persižegnoti, atsiklaupus pašlovinti Dievą ir kiekviena dienos dalį aukoti Dievui. Būtent taip vaikus mokė Mama Margarita.

Motina Margarita kasdien su vaikais kalbėdavo rožinį. 50 „sveika Marija…“ nebūdavo per daug, nes reikėdavo pasimelsti už broliuką, mamytę, kitus artimuosius, draugus, sutiktuosius.

Mama Margarita pati ruošė Joną Bosko Pirmajai Komunijai ir išpažinčiai. Pirmiausia ji pati priėjo prie klausyklos langelio, paskui – jos sūnus, o motina, Jonui atliekant išpažintį, meldėsi, kad pirmoji sūnaus išpažintis būtų gera ir nuoširdi. Vėliau padėjo jam padėkoti.

„Motina Margarita paruošė vaiką ateities gyvenimui ir štai šiandien turime šventąjį Joną Bosko“, – sakė Šiaulių vyskupas, išreikšdamas apgailestavimą dėl tėvų, kurie nori vien savo jėgomis išauklėti vaiką.

9.30 val. atsisveikinta. kun. Alessandro Barelli Šiaulių vyskupui E. Bartuliui, katedros klebonui R. Čekavičiui ir vyskupijos kancleriui E. Alūzai įteikė šv. Jono Bosko statulėles padėkos ženklan ir atsiminimui. Šv. Jono Bosko relikvijos iškilmingai išlydėtos iš Šiaulių katedros. Pajudėjus relikvijas vežusioms mašinoms, visi ėjo iš paskos; senu lietuvišku papročiu, kaip brangiausią svečią, lydėjo iki vartų ir net už jų. Iš Šiaulių išvyko į Telšių vyskupiją.

siauliuvyskupija.lt