Jau eina į pabaigą Popiežiaus ir jo bendradarbių rekolekcijos
Penktadienio rytą pasibaigs nuo sekmadienio Ariccia miestely, Šv. Pauliaus kongregacijai
priklausančiuose Dieviškojo Mokytojo namuose vykstančios Gavėnios rekolekcijos, kuriose
dalyvauja popiežius Pranciškus ir kelios dešimtys Romos kurijos kardinolų, vyskupų
ir kunigų. Rekolekcijoms vadovauja kun. Angelo de Donatis, buvęs Romos kunigų seminarijos
dvasios tėvas, šiuo metu vienos Romos miesto parapijų klebonas. Visi rekolekcijų dalyviai
gyvena po vienu stogu, kartu kalba brevijoriaus valandas, adoruoja Švenčiausiąjį sakramentą,
kasdien rytą ir po pietų klauso rekolekcijų vadovo meditacijų. Nors rekolekcijos vyksta
už uždarų durų, Šventojo Sosto dienraštis „L’Osservatore Romano“ paskelbė keletą minčių,
kuriomis kun. De Donatis savo meditacijose pasidalijo su rekolekcijų dalyviais.
Žmogus
panašus į granato vaisių. Jo viduje daug sultingų sėklų, kurių vidinę harmoniją palaiko
gyvybės dvelksmas. Panašiai yra ir su visa kūrinija. Kol dvelkia gyvybės dvasia, kol
dvelkia Dievo gailestingumo dvasia, tol žmogus ir visa kūrinija gyvena harmoningai.
Kai dėl kurių nors priežasčių – dažnai dėl mūsų pačių iškeltų kliūčių – tas dvelksmas
nepasiekia, prasideda irimas, sėklos ima pūstis ir visas vaisius galiausiai susprogsta,
darnos ir grožio nelieka.
Jėzui esant Geraziečių krašte, jį pamatęs daugybės,
viso „legiono“ piktų dvasių apsėstas žmogus pradėjo šaukti, maldaudamas palikti jį
ramybėje. Jėzus išvarė piktąsias dvasias iš žmogaus ir suvarė jas į šalia besiganančias
kiaules, kurios paklaikusios nušoko nuo skardžio į vandenį ir prigėrė. Jėzus išvadavo
žmogų, bet pražudė du tūkstančius kiaulių. Koks nuostolis! Maždaug šitaip samprotauja
šiuolaikinis žmogus.
Turime pripažinti, kad mes esame nusidėjėliai, kuriems
buvo suteiktas atleidimas. Esame išgelbėti malonės dėka, o ne įstatymo laikymosi darbais,
kaip primena šv. Paulius. Neturime bandyti vis iš naujo guostis savo nuopelnais. Esme
išvaduoti visiškai dėl to nenusipelnę, esame išvaduoti visiškai už dyką. Šiuo atveju
vienintelis „geras darbas“ yra tas, kurį nuveikė Jėzus Kristus.
Dažnai jaučiame
tam tikrą nuoskaudą kai niekas nepagiria, niekas geru žodžiu neatsiliepia apie daugybę
darbų, kuriuos šiandien vykdo Bažnyčia. Tie darbai turėtų savaime paskatinti šlovinti
už juos Dievą. Vadinasi, kažkas negero su mumis ir aplink mus dedasi. O vis dėlto,
nereikia laukti plojimų. Ypač sielovadoje turėtume aiškiau suvokti, kad visi darbai,
kuriuos nuveikiame tai ne mūsų pastangų, bet Šventosios Dvasios veikimo vaisius.
Tokius
kelis rekolekcijų mąstymų fragmentus skelbia Šventojo Sosto dienraštis. (Vatikano
radijas)