Pranciškaus homilija: Tikėjimas yra susitikimas su Jėzumi Kristumi, su Dievu (+video)

Tikėjimas, kuris darbuose neduoda vaisiaus, nėra tikėjimas, pasakė penktadienio ryto Mišiose popiežius Pranciškus. Mišiose Šv. Mortos namų koplyčioje buvo ypatingai prisimintas italas kardinolas Silvano Piovanelli, kuriam penktadienį sukako 90 amžiaus metai. Pasaulis pilnas krikščionių, kurie labai dažnai kartoja „Tikėjimo išpažinimo“ žodžius, tačiau tik labai retai juos įgyvendina. Taip pat eruditų, kuriems teologija yra viena iš galimybių, tačiau kurių žinojimas neranda konkretaus atspindžio gyvenime. Tai pavojus, prieš kurį prieš du tūkstančius metų perspėjo apaštalas Jokūbas ir kurį šiandien prisiminė popiežius Pranciškus. Jis Mišiose kalbėjo:

Taip pat mes dažnai suklystame šiame reikale. Girdim sakant: „Aš tai jau labai tikiu“; „tikiu viską, viską...“ ir galbūt šitaip šnekantis žmogus yra drungno, silpno gyvenimo; jo tikėjimas tarsi teorija, tačiau jis nėra gyvas jo gyvenime. Apaštalas Jokūbas, kai kalba apie tikėjimą, kalba kaip tik apie doktriną, apie tai kas sudaro tikėjimo turinį. Jūs galite žinoti visus įsakymus, visas pranašystes, visas tikėjimo tiesas, tačiau jei jų nepraktikuojate, jei nevykdote darbais, viso to nereikia. Galim sukalbėti „Tikiu“ vien tiktai teoriškai, net neturėdami tikėjimo ir daug žmonių taip daro. Taip pat demonai taip daro. Demonai puikiai žino, kas sakoma „Tikėjimo išpažinime“ ir žino, kad tai Tiesa. Jie dreba, sako Apaštalas. Jie žino, kad tai Tiesa, tačiau netiki. Beje, jie išmano visą teologiją, demonai žino mintinai visą Dencingerį (Denzinger), visą... Tačiau netiki. Tikėti nereiškia žinoti; tikėti reiškia priimti Dievo žinią, kurią atsiuntė Jėzus Kristus, ją išgyventi ir perduoti.

Tikėjimas visuomet virsta liudijimu. Tikėjimas yra susitikimas su Jėzumi Kristumi, su Dievu. Jame užgimsta ir virsta liudijimu. Būtent tai ir nori pasakyti Apaštalas: tikėjimas be darbų, tikėjimas be įpareigojimo, nevedantis iki liudijimo, nėra tikėjimas. Tai vien žodžiai, nieko daugiau, tik žodžiai.