Pranciškus: gundymas kaip raugės tik auga ir auga. Ir jei nesustabdai, užima viską (+video)

Galime atsispirti gundymui, tačiau tik tuomet, kai klausomės Jėzaus žodžių. Taip pasakė Pranciškus, antradienio ryto Mišiose, kurias aukojo Šv. Mortos namuose Vatikane. Kristus visuomet pasitiki ir atveria platesnį horizontą, kuris pranoksta mūsų ribotumą. Popiežius homilijoje mintis kreipė į Evangelijos sceną, kurioje Jėzaus mokiniai vieni kitus kaltina už tai, kad pamiršto pasiimti duonos į valtį. Kivirčas vyksta valtyje, Jėzaus akivaizdoje. Popiežius priminė, kad Jėzus tą sykį mokinius perspėjo, kad saugotųsi fariziejų raugo ir Erodo raugo. Tačiau mokinai dar kurį laiką ginčijasi, nesiklauso Jėzaus, nes buvo užsidarę problemoje, jog vienas iš jų kaltas už tai, kad nepasiėmė duonos taip, sakė Pranciškus, kad neturėjo vietos, neturėjo laiko ir neturėjo šviesos Dievo Žodžiui.

Paskui Jėzus mokiniams primina duonos padauginimą: „Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite?! Argi neatsimenate, jog penkis kepalėlius aš sulaužiau penkiems tūkstančiams?! O kiek pilnų pintinių likučių jūs pririnkote?“ Jie atsakė: „Dvylika“. „O kai septynis kepaliukus sulaužiau keturiems tūkstančiams, kiek pririnkote pilnų krepšių likučių?“ Jie atsakė: „Septynis“. Tada Jėzus tarė apaštalams: „Tai kaipgi vis dar nesuprantate?!“. Pirmajame Mišių skaitinyje apaštalas Jokūbas analizuoja gundymus pažymėdamas, kad išmėginimus ištvėręs žmogus yra palaimintas; jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas yra pažadėjęs jį mylintiems. Homilijoje Šventais Tėvas klausė:

Iš kur atsiranda gundymas? Kaip gundymas veikia mus? Apaštalas tvirtina, kad gundymas nėra iš Dievo, o iš mūsų pačių, iš mūsų aistros, mūsų vidinių silpnumų, iš žaizdų, kurias paliko prigimtoji nuodėmė, iš ten kyla gundymas. Iš mūsų aistrų. Įdomu: gundymui būdingos trys savybės: auga, užkrečia, teisinasi. Jis auga, pradeda tykiai ir auga. Pats Jėzus tai pasakė, kai kalbėjo palyginime apie kviečius ir rauges. Augo kviečiai, kartu augo ir raugės, kurias pasėjo priešas. Tad gundymas tik auga ir auga. Ir jei nesustabdai, užima viską.

Kai esame gundomi, negirdime Dievo Žodžio: negirdime. Jo nesuprantame. Jėzus turėjo priminti duonos padauginimą, kad mokiniai atsipeikėtų nuo aplinkos, nes gundymas mus užsklendžia, visiškai atima toliaregystę, uždaro bet kokį horizontą ir šitaip veda į nuodėmę. Kai esame gundomi, gelbsti tik Dievo Žodis, Jėzaus Žodis. Reikia išgirsti tą Žodį, kuris mums atveria horizontą... Jis visuomet pasirengęs mus pamokyti, kaip įveikti gundymą. Jėzus yra nuostabus todėl, kad ne tik leidžia įveikti gundymą, tačiau suteikia dar daugiau pasitikėjimo.

Prašykime Viešpatį, kad taip, kaip darė su mokiniais, lydėtų savo kantrybe gundymo akimirką ir sakytų mums: „Sustok, būk ramus. Prisimink, ką tau padariau tuomet, tai laikais, prisimink visa tai. Pakelk žvilgsnį, žvelk į horizontą, neužsisklęsk, neužsidaryk, ženk pirmyn“. Ir Žodis išgelbės mus nuo papuolimo į nuodėmę gundymo metu. (Vatikano radijas)