Turkiškai kalbančiai publikai pristatytas apaštalas Paulius
Krikščionių ir musulmonų dialogo centras Oasis, kuriam vadovauja Milano arkivyskupas
kardinolas Angelo Scola, su „Pagalbos kenčiančiai Bažnyčiai“, katalikų humanitarine
organizacijos parama, išvertė į turkų kalbą ir išleido knygą dvidešimt popiežiaus
Benedikto XVI katechezių apie apaštalą Paulių, kurias popiežius emeritas skaitė 2008-2009
metų periodu, minint Tautų apaštalo 2000 gimimo metų jubiliejų.
Šioje nedidelėje
savo apimtimi knygelėje, kurioje Benediktas XVI pateikia reikšmingą Pauliaus gyvenimo,
konteksto ir mokymo sintezę, įvadinį žodį parašė tiek kardinolas Scola, tiek ortodoksų
patriarchas Baltramiejus I.
Sausio pabaigoje knyga „Aziz Paulus“ buvo pristatyta
Stambule, dalyvaujant abiems ganytojams ir dviems musulmonų profesoriams. Kaip primena
savo pratarmėje patriarchas Baltramiejus, didelė dalis mums žinomų apaštalo Pauliaus
gyvenimo darbų, įvykių, kelionių, kentėjimų ir sunkumų vyko dabartinės Turkijos teritorijoje
esančiuose regionuose ir miestuose. Tarsas, miestas, kuriame apaštalas gimė, taip
pat yra Turkijoje. Patriarchas Baltramiejus sakėsi esąs įsitikinęs, jog popiežiaus
Benedikto XVI, didžio teologo, katechezės bus naudingos ir apšviečiančios daugelį.
Savo
pasisakyme kardinolas Scola akcentavo kelis dalykus, kurie galėtų būti reikšmingi
krikščionių dialogui tarpusavyje ir su musulmonais, musulmonų supratimui apie krikščionybę.
Krikščionis
apaštalas Paulius moko ekumenizmo, vienybės. Tačiau šis ekumenizmas, pabrėžė kardinolas,
nėra politinis ar teisinis. Krikščionys renkasi kartu ne tam, kad įgytų daugiau galios
ar formuotų strategines politines sąjungas, tačiau tam, kad kartu išpažintų ir dėkotų
Viešpačiui. Ekumenizmas pirmiausia yra teologinis, jis kyla iš paties tikėjimo prigimties,
iš tikėjimo patirties.
Tikėjimas turi savo viešą dimensiją, iš čia kyla dėmesys
religijos laisvei, kuri, vėlgi, šioje perspektyvoje nėra pirmiausia politinė, nukreipta
prieš musulmonus ar kitus.
Kardinolas vylėsi, kad katechezės apie Paulių padės
musulmonams geriau suprasti ir priimti krikščioniško tikėjimo visumą. Tarp musulmonų
apaštalas Paulius neretai yra įtariamas ir kaltinamas pirmykščio krikščioniško skelbimo
iškraipymu. Todėl jie linksta jį ignoruoti. Tačiau sąžiningumas reikalauja, kad būtų
nepamesta iš akių visuma. Panašiai ir krikščionys galėtų pasirinkti vieną ar kitą
islamo mistiką, kurie savo patirtimi yra jiems artimi užmiršdami Įstatymo mokytojus
ir hadisų komentuotojus. Tačiau tada jų suvokimas apie islamą ir tai, kuo musulmonai
paprastai tiki būtų deformuotas. Rimtame dialoge negalima pasirinkti tik man simpatiškų
autorių, sąmoningai užmirštant problematiškus. Norint iš tiesų suprasti krikščionybę,
negalima aplenkti Pauliaus ir jo atsivertimo patirties: kaip toks ryžtingas krikščionių
kritikas ir persekiotojas pats juo tapo? Kokia galia jį taip radikaliai perkeitė?
Dar vienas islamui įdomus akcentas yra tai, kad Paulius buvo pirmas didelis
teorizuotojas skyrimo tarp šventraščio raidės ir dvasios. Jis neneigia raidės, tačiau
tvirtina, kad jos suvokimas turi būti gaivinamas vidinės patirties. Panašios sąvokos
yra išvystytos ir islame, jos svarbios jungiant islamą su modernybe. Čia teologinis
palyginimas su Pauliaus samprata būtų vertingas. (Vatikano radijas)