Popiežius Pranciškus susitiko su šv. Valentino dieną švenčiančiais sužadėtiniais (+pokalbis su sužadėtinių pora iš Lietuvos, + video)

Vasario 14 d. Bažnyčia mini šv. Valentiną, ketvirtojo amžiaus pradžioje dėl tikėjimo ir ištikimybės Kristui nužudytą vyskupą. Jis gyvybę paaukojo sulaukęs gilios senatvės, tačiau per visą savo ilgą gyvenimą buvo jaunimo draugas ir dvasinis vadovas, dėl to vėliau jį ėmė ypatingai gerbti jaunimas, ypač santuokai besiruošiantys sužadėtiniai. Į Valentino dienos susitikimą su Popiežiumi atvyko daugiau kaip dvidešimt tūkstančių jaunų žmonių iš trisdešimties pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvos. Jaunimo susitikimas šv. Petro aikštėje truko daugiau kaip dvi valandas. Antroje jo dalyje dalyvavo ir popiežius Pranciškus. Jis atsakė į tris jaunimo klausimus.

1. Kaip nebijoti įsipareigojimo visam gyvenimui?

Šiandien daug žmonių bijo galutinių apsisprendimų, galvoja, kad neįmanoma įsipareigoti visam gyvenimui. Nes juk viskas sparčiai kinta, niekas ilgai netveria... Tokia mąstysena, pasak popiežiaus Pranciškaus, daugelį paskatina sakyti: „būsime kartu kol vienas kitą mylėsime“. Tačiau kas gi yra „meilė“? Tik praeinantys sentimentai, tik psichofizinė būsena? Jeigu taip, tai tikrai nieko patvarus nesukursime. Tačiau jei meilė yra abipusis ryšys, tuomet ji auga ir bręsta, galime ją palyginti su namų statyba. Juk namus visada statomės kartu, ne kiekvienas sau atskirai. Jūs, brangieji, - sakė sužadėtiniams Šventasis Tėvas, - jūs ruošiatės bręsti kartu, būti kartu visą gyvenimą. Nestatykite savo namų ant ateinančių ir pareinančių jausmų smėlio, bet ant tikros meilės uolos, kurią gauname iš Dievo. Kaip Dievo meilė yra tvari ir amžina, tebūnie tvari ir meilė, ant kurios pamato statome savo šeimą. Nepasiduokime laikinumo, provizoriškumo kultūrai.

Kaip įveikti įsipareigojimo visam laikui baimę? Kiekvieną dieną pasitikinti Viešpačiu, einant dvasinio augimo keliu, kuris susideda iš mažų žingsnių, bet veda vyrus ir moteris į tikėjimo brandą. Man ateina į galvą duonos padauginimo stebuklas, - sakė Pranciškus. Viešpats padaugins ir jūsų meilę, duos jums ją šviežią kiekvieną dieną. Jo meilės atsargos begalinės. „Tėve mūsų“ maldoje mes sakome: „Kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien“. Meilė yra duona, ji yra tikroji sielos duona. Kiekvieną dieną prašykime Viešpatį meilės, sugebėjimo vienas kitą mylėti, mylėti visą gyvenimą.

2. Kaip gyventi kartu? Koks turėtų būti santuokinio gyvenimo „stilius“?

Gyvenimas drauge yra menas, yra ištverminga kelionė, graži ir žavi. Joje labai svarbūs trys žodžiai, kurie, kaip pastabėjo pats Popiežius, jau ne kartą yra skambėję šv. Petro aikštėje: Prašau! Ačiū! Atsiprašau!

Sakyti mylimam žmogui: „prašau“, „ar galima?“ tai prašymas su pagarbą ir dėmesingumu įeiti į jo gyvenimą. Toks pavyzdys ypač svarbus auklėjant vaikus. Kartais, deja, mes į kito žmogaus gyvenimą įžengiame grubiai, tarsi su kaustytais batais. Bet juk meilė niekada negali būti grubi ir agresyvi. Šv. Pranciškus „Žiedeliuose“ sako, jog mandagumas tai Dievo savybė, mandagumo dorybė yra meilės sesuo, gesinanti neapykantą ir sauganti meilės liepsną. Taip, brangieji, mandagumas, dėmesingumas, saugo meilę. Jų labai reikia dabartiniame taip dažnai grubiame ir agresyviame pasaulyje.

Kitas žodis:„Ačiū!“ Gal kas nors mano, kad nesenku ištarti šį žodį, bet iš tiesų dėkoti nelengva. Nors ir nelengva, bet labai svarbu. Mokykime šio žodžio vaikus ir patys jį dažnai tarkime. Ar atsimenate evangelisto Luko pasakojimą apie Jėzaus pagydytus dešimtį raupsuotųjų, kurių tik vienas sugrįžo padėkoti? Kur gi likusieji devyni? – klausia Viešpats. Tai galioja ir mums: ar mokame dėkoti? Šiandien sužadėtiniai, rytoj sutuoktiniai, visada atsiminkite, kad kitas žmogus yra Dievo dovana, už kurį visada reikia dėkoti. Reikia dėkoti pašaliniams žmonėms, reikia būti mandagiems, bet visų pirma reikia dėkoti vienas kitam.

Trečiasis žodis: „Atsiprašau!“ Gyvenime dažnai suklystame. Visi padarome klaidų. Štai kodėl reikalingas šis paprastas žodis „atsiprašau“. Dažnai mes pasiskubiname save teisinti, o kaltinti kitus. Adomas, į klausimą ar ragavo draudžiamo vaisiaus, tuoj pat atsako: „Ne, tai ne aš, tai jinai kalta“! Mes kaltiname vieni kitus ir šis mūsų instinktas yra daugybės nelaimių priežastis. Mokykimės pripažinti savo klaidas ir kiekvieną kartą atsiprašyti. „Atsiprašau, kad pakėliau balsą“. „Atsiprašau, kad nepasisveikinau“. „Atsiprašau, kad kalbėjau, tavęs nesiklausydamas“. „Atsiprašau, kad buvau suirzęs...“ Taip atsitinka ir krikščioniškose šeimose, nes nėra tobulų šeimų. Nėra tobulo vyro, nėra tobulos žmonos, o ką jau kalbėti apie uošvę... Esame mes, nusidėjėliai. Jėzus, kuris mus gerai pažįsta, pataria mums niekada neužbaigti dienos susipykus. Gal susibarėme, gal net lėkštės skraidė.., bet neužbaikime dienos nesusitaikę. Jei nesusitaikysime, rytojaus dieną tai dėl ko susibarėme bus šalta, kieta ir žymiai sunkiau pašalinama.

3. Kaip švęsti sutuoktuves?

Stenkitės, kad tai būtų tikra šventė, krikščioniška, ne supasaulėjusi šventė, - atsakė popiežius Pranciškus ir priminė Kano vestuves. Vestuvinio pokylio organizatoriai susivokė, kad baigiasi vynas, šventė sugadinta. Tačiau Jėzus, padarydamas pirmą savo stebuklą, vandenį paverčia vynu. Tai kas įvyko Kanoje prieš du tūkstančius metų, vyksta kiekviename sutuoktuvių pokylyje: Viešpaties dalyvavimas, jo malonė, padaro tikrą ir gilią žmonių santuoką. Jėzaus dalyvavimas yra tas geras vynas, teikiantis tikrą džiaugsmą ir sušildantis širdį. Mūsų sutuoktuvėse turi dalyvauti Jėzaus dvasia, ne pasaulio dvasia.

Vestuvinis pokylis tebūnie santūrus, be to, ko iš tikrųjų nereikia. Žmonės rūpinasi išore, pokyliu, nuotraukomis, rūbais, gėlėmis... svarbu ir tai, bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad Viešpats laimintų sutuoktinių meilę. Darykite taip, kaip Kanoje: išoriniai ženklai irgi tebyloja, kad Viešpats yra su jumis ir kad jo buvimas jums teikia džiaugsmą.

Santuoka jums tebūnie kelias į žmogiškosios brandos pilnatvę. Vyras tepadeda žmonai būti moterimi, žmona tepadeda būti vyrui būti vyru, jie abu tepadeda vienas kitam brandinti savo tikrąjį žmogiškumą, - sakė Popiežius sužadėtiniams.

* * *

Tarp tūkstančių sužadėtinių porų šv. Petro aikštėje, dalyvavusių, švenčiant šv. Valentino diena, su popiežiumi Pranciškumi, buvo ir porų iš Lietuvos. Tuoj po susitikimo į mūsų studiją užsuko už kelių mėnesių šeimą sukursiantys Rusnė Ulevičiūtė ir Ąžuolas Jašinskas, atvykę su keliomis kitomis poromis iš Kauno. Paprašėme jų papasakoti apie savo kelionę:

Dėkojime už pasakojimą ir linkime kitą kartą sudalyvauti jau šeimų susitikime su Šventuoju Tėvu!

(Vatikano radijas)