Pranciškus priminė: Svarbu sekmadieniais dalyvauti Mišiose! (+video)

Trečiadienio rytą Švento Petro aikštėje įvyko įprastinė popiežiaus Pranciškaus bendroji audiencija. Jos metu Šventasis Tėvas skaitė katechezę, sveikino atvykusiuosius, su jais meldėsi ir juos palaimino. Katechetiniame pokalbyje Pranciškus pratęsė ciklą apie sakramentus. Popiežius jau yra kalbėjęs apie Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentus. Vasario 5 katechezė buvo skirta Eucharistijos sakramentui.

Mieli broliai, seserys. Laba diena. Šiandien kalbėsiu apie Eucharistiją. Eucharistija kartu su Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentais priskiriama prie „įkrikščioninimo“ sakramentų, kurie kartu sudaro Bažnyčios gyvenimo šaltinį. Iš šio meilės Sakramento kyla kiekvienas autentiškas tikėjimo, bendrystės ir liudijimo kelias. Tai, ką pamatome kai susirenkam švęsti Eucharistiją, kai susirinkam į Mišias, leidžia suvokti tai, ką ruošiamės švęsti. Apeigoms paskirtoje erdvėje stovi altorius, kuris yra stalas, uždengtas staltiese: tai primena puotą. Ant stalo pastatytas kryžius primena, kad ant šio altoriaus aukojama Kristaus auka: Jis yra dvasinis maistas, kurį ten priimam duonos ir vyno pavidalu. Prie altoriaus yra sakykla, iš kurios skelbiamas Dievo Žodis. Tai rodo, kad susirinkusieji atėjo klausytis Viešpaties, kalbančio per Šventuosius Raštus. Todėl ir maistas, kurio ten gaunama, taip pat yra Jo Žodis.

Žodis ir Duona per Mišias tampa viena, visai taip, kaip įvyko Paskutinėje Vakarienėje, kai visi Jėzaus žodžiai ir visi jo atlikti ženklai kondensavosi į duonos laužymo ir taurės vyno paaukojimo veiksmą, išankstinį kryžiaus aukos išgyvenimą, ir jo ištartus žodžius: „Imkite, valgykite, tai mano kūnas... Imkite, gerkite, tai mano kraujas“.

Jėzaus Paskutinėje Vakarienėje atliktas veiksmas buvo jo aukščiausia padėka Tėvui už Jo meilę ir gailestingumą. Graikiškai Eucharistija reiškia „padėka“. Būtent todėl šis Sakramentas vadinasi „Eucharistija“, tai aukščiausia padėka Tėvui, kuris mus taip pamilo, kad iš meilės atidavė savo Sūnų. Štai kodėl šis išsireiškimas apima visą Jėzaus gestą, o tai kartu ir Dievo, ir žmogaus veiksmas, Jėzaus Kristaus, tikro Dievo ir tikro žmogaus veiksmas.

Todėl Eucharistijos šventimas yra kai kas daugiau už paprastą puotą. Tai Jėzaus Velykų minėjimas, centrinis išganymo slėpinys. Minėjimas nereiškia tik prisiminimą, kad ir visai paprasto prisiminimą, tačiau reiškia, kad kaskart, kai švenčiame šį Sakramentą dalyvaujame Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo slėpinyje. Eucharistija yra Dievo išganančios veiklos viršūnė: Viešpats Jėzus, tapdamas už mus laužoma duona, išlieja ant mūsų visą savo gailestingumą ir meilę, kad atnaujintų mūsų širdis ir egzistenciją, mūsų santykį su Juo ir su broliais. Būtent todėl, kai einam priimti šį Sakramentą, sakom, jog „einam prie Komunijos“, „priimam Komuniją“: Šventosios Dvasios veikimu, dalyvavimas eucharistinėje puotoje mus giliai, nepakartojamu būdu sujungia su Kristumi, leidžia jau dabar ragauti tos pilnutinės bendrystės – Komunijos - su Tėvu, kuria pasižymės dangiškoji puota, kurioje su visais šventaisiais dalysimės garbe kontempliuoti Dievą veidas į veidą.

Brangūs draugai, niekuomet pakankamai nepadėkosim Viešpačiui už Jo mums suteiktą Eucharistijos dovaną! Tai ypatingai didelė dovana: todėl svarbu sekmadieniais dalyvauti Mišiose, eiti į Mišias ne tik pasimelsti, tačiau priimti Komuniją, duoną, kuri yra Jėzaus Kristaus, mus išgelbstinčio, mums atleidžiančio ir su Tėvu suvienijančio Jėzaus Kristaus kūnas. Gražu eiti į Mišias. Tad kas sekmadienį eikime į Mišias, nes tai Viešpaties prisikėlimo diena. Mums sekmadienis labai svarbus. Per Eucharistiją jaučiame priklausymą Bažnyčiai, Dievo tautai, Dievo kūnui, Jėzui Kristui. Niekad neišsemsime visos Eucharistijos vertės ir turtingumo. Tad prašykime, kad šis Sakramentas galėtų ir toliau palaikyti Bažnyčioje gyvą Jo buvimą ir formuotų mūsų bendruomenes meilėje ir komunijoje, pagal Tėvo širdį. Taip darome per visą gyvenimą, tačiau pradedame Pirmosios Komunijos dieną. Tad svarbu vaikams gerai pasirengti Pirmajai Komunijai, kad visi vaikai taip darytų, nes po Krikšto ir Sutvirtinimo tai pirmas ir labai svarbus žingsnis į priklausymą Jėzui Kristui.

Po katechezės Šventasis Tėvas pasveikino įvairias audiencijoje dalyvavusias grupes, atkreipė dėmesį, kad dėl lietingo oro į audienciją atvykusius ligonius sutiko audiencijų salėje prieš atvykdamas į Šv. Petro aikštę. Priminęs šv. Agotos liturginę šventę kėlė jos pavyzdį jaunimui, ligoniams ir jaunavedžiams, su visais lotyniškai sukalbėjo „Tėve mūsų“ maldą, visus palaimino ir dar ilgai individualiai sveikino bendrosios audiencijos dalyvius. (Vatikano radijas)