Popiežius Pranciškus: Kristaus paaukojimas – jaunimo ir senolių, klusnumo ir pranašavimo
susitikimas (+video)
Vasario 2-ąją, liturgijoje minint Kristaus paaukojimą Jeruzalės šventykloje, visoje
Bažnyčioje minima ir Dievui pašvęsto gyvenimo diena, tai yra meldžiamasi už visus
vyrus ir moteris, kurie davė įžadus tarnauti Dievui ir Bažnyčiai, gyvendami pagal
evangelines neturto, klusnumo ir skaistumo dorybes. Šį kasmetinį minėjimą įvedė palaimintasis
popiežius Jonas Paulius II. Pirmą kartą Dievui pašvęsto gyvenimo diena buvo švenčiama
1997 m. vasario 2-ąją.
Popiežius Pranciškus šia proga sekmadienio rytą aukojo
Mišias šv. Petro bazilikoje. Koncelebravo Vienuolijų kongregacijos prefektas ir sekretorius,
taip pat Romoje savo generalinius namus turinčių ordinų ir kongregacijų vadovai. Procesijoje
link altoriaus, kartu su koncelebrantais, ėjo ir 50 vienuolių, vyrų ir moterų, atstovaujančių
įvairioms tarnystėms ir charizmoms, taip pat ir keletas vienuolystės kelią pradedančiųjų,
davusių dar tik laikinuosius įžadus. Taip pat ir Mišių dalyvių dauguma buvo seserys
ir broliai vienuoliai.
Jėzaus paaukojimo šventė vadinama ir susitikimo švente,
Jėzaus susitikimo su savo tauta, - sakė popiežius Pranciškus Mišių homilijoje. Kai
Marija ir Juozapas nunešė savo kūdikį į šventyklą, įvyko pirmasis Jėzaus susitikimas
su savo tauta, kuriai atstovavo seneliai Simeonas ir Ona. Tai kartu buvo ir tautos
viduje įvykęs jaunų ir senų žmonių susitikimas: jauni žmonės Marija ir Juozapas, su
savo kūdikiu, susitiko su šventyklą pastoviai lankančiais senoliais Simeonu ir Ona.
Pasižiūrėkime,
- tęsė Popiežius, - kaip juos aprašo evangelistas Lukas. Kalbėdamas apie Mariją ir
Juozapą, jis net keturis kartus sako, kad jie norėjo atlikti tai, ko reikalauja Įstatymas.
Matome, kad Jėzaus tėvai su džiaugsmu vykdo Dievo įsakymus, kad jiems teikia džiaugsmą
Viešpaties įstatymų laikymasis. O ką Lukas sako apie du senolius? Evangelistas pabrėžia,
kad jie buvo pilni Šventosios Dvasios.
Ir štai Šventoji šeima susitinka su
dviem šventosios Dievo tautos atstovais. Centre – Jėzus. Tai Jis viskam vadovauja,
tai Jis vienus ir kitus atveda į Dievo šventyklą, kuri yra jo Tėvo namai. Susitinka
jaunieji, džiugiai vykdantys Dievo įsakymus, ir senoliai, kupini Šventosios Dvasios
įkvėpto džiaugsmo. Tai nepaprastas įsakymų laikymosi ir pranašavimo susitikimas: jaunieji
laikosi įsakymų, senoliai yra pranašai. Iš tiesų, atidžiau pamąstę, suprantame, kad
Įstatymo laikymąsi įkvepia Šventoji Dvasia ir kad pranašavimas eina tuo keliu, kurį
rodo Įstatymas. Kas labiau už Mariją yra pilnas Šventosios Dvasios? Kas, jei ne ji,
klusniausias Jos veikimui?
Mąstydami apie šią Evangelijos sceną, taip pat ir
Dievui pašvęstą gyvenimą suvokiame kaip susitikimą su Kristumi, - sakė popiežius Pranciškus.
Jėzus ateina pas mums kiekvienos vienuolijos charizmoje. Dievui pašvęstame gyvenime
taip pat įvyksta jaunimo ir senolių, įstatymo laikymosi ir pranašavimo susitikimas.
Niekada jų nesupriešinkime; matykime juose Šventosios Dvasios veikimą. Dvasios veikimo
vaisius yra džiaugsmas: džiaugsmas dėl klusnumo įstatymas, džiaugsmas dėl vienuolinio
gyvenimo taisyklių laikymosi. Jei mums vadovauja Šventoji Dvasia, nesame susitingę,
nesame užsidarę, visada esame klusnūs Dievo žodžiui, kuris mums kalba, mus įkvepia,
mus veda. (Vatikano radijas)