Bendroji trečiadienio audiencija: niekas neišsigelbsti pats vienas (+ video)
Popiežius Pranciškus šio trečiadienio audiencijoje tęsė trumpą, praėjusią savaitę
pradėtą katechezių ciklą apie sakramentus, kalbėdamas apie patį pirmąjį sakramentą,
krikštą.
Norėčiau pabrėžti svarbų šio sakramento vaisių: jis mus padaro Kristaus
Kūno ir Dievo Tautos nariais. Vatikano II Susirinkimo mokykloje sakome, kad krikštas
mus įveda į Dievo Tautą, padaro Tautos kelyje nariais, istorijoje keliaujančia tauta,
- sakė Šventasis Tėvas.
Kaip iš kartos į kartą yra perduodama gyvybė, taip,
pasak jo, iš kartos į kartą, per atgimimą krikšto versmėje, yra perduodama malonė
ir su šia malone krikščionių Tauta eina laiku tarsi upė, kuri drėkina žemę ir skleidžia
pasaulyje Dievo palaiminimą. Jėzui tai pasakius, jo mokiniai pradėjo krikštyti ir
nuo to laiko iki pat šiandien tęsiasi tikėjimo krikštu grandinė ir kiekvienas iš mūsų
esame jos grandys, vienu žingsniu toliau, tarsi upė, kuri drėkina. Tokia yra Dievo
malonė, toks yra mūsų tikėjimas, kurį turime perduoti savo vaikams, kad jie, tapę
suaugusiais, perduotų savo vaikams. Toks yra krikštas: jis mus įveda į Dievo tautą,
kuri perduoda tikėjimą. Tai yra svarbu: Dievo tauta, kuri keliauja ir perduoda tikėjimą.
Per krikštą, tęsė popiežius, mes tampame mokiniais misionieriais, kviečiami
nešti Evangeliją į pasaulį. Kiekvienas pakrikštytasis, kad ir koks būtų jo vaidmuo
Bažnyčioje ir išsilavinimo laipsnis, yra evangelizuotojas. Naujasis evangelizavimas
turi apimti kiekvieną pakrikštytąjį. Dievo Tauta yra mokinė, nes gauna tikėjimą, ir
misionierė, nes perduoda tikėjimą. Visi Bažnyčioje esame mokiniai ir visi esame misionieriai,
kiekvienas Viešpaties jam skirtoje vietoje. Visi: mažiausieji taip pat yra misionieriai,
o didžiausieji taip pat yra mokiniai.
Kai kas galėtų pasakyti, vyskupai ir
popiežius nėra mokiniai, vyskupai viską žino, popiežius viską žino. Tačiau vyskupai
ir popiežius taip pat turi būti mokiniais, nes kitaip negali perduoti tikėjimo.
Niekas
neišsigelbsti pats vienas. Tai yra svarbu: esame tikinčiųjų bendruomenė, esame Dievo
Tauta ir šioje bendruomenėje patiriame meilę, kuri eina pirmiau už mus ir tuo pat
metu mūsų prašo būti tarsi malonės „kanalais“ vieni kitiems, nepaisant mūsų ribų ir
mūsų nuodėmių. Bendruomeninė dimensija nėra krikščioniško gyvenimo, liudijimo ir evangelizavimo
priedėlis, tačiau esminė dimensija. Krikščioniškas tikėjimas gimsta ir gyvena Bažnyčioje,
krikšte šeimos ir parapijos švenčia naujo Kristaus ir jo Kūno, Bažnyčios, nario gimimą.
Pasak Pranciškaus, krikšto svarbą Dievo tautai gerai iliustruoja Japonijos
krikščionių istorija. XVII amžiaus pradžioje jų bendruomenė patyrė sunkų persekiojimą.
Buvo daug kankinių, dvasininkai buvo ištremti ir tūkstančiai tikinčiųjų buvo nužudyti.
Neliko nei vieno kunigo. Tada krikščionių bendruomenė pasitraukė į pogrindį, slaptai
saugodama tikėjimą ir melsdamasi. Ir krikštydama. Kai gimdavo kūdikis, mama ir tėvas
jį pakrikštydavo, nes visi mes galime krikštyti. Kai maždaug po 250 metų misionieriai
grįžo į Japoniją, juos pasitiko tūkstančiai krikščionių ir Bažnyčia galėjo vėl sužydėti.
Jie išgyveno per savo krikšto malonę. Tai yra didu. Dievo tauta perduoda tikėjimą,
krikštija savo vaikus ir eina pirmyn. Jie išlaikė, nors turėjo slėptis, stiprią bendruomeninę
dvasią, nes krikštas juos padarė vienu kūnu Kristuje: buvo pasislėpę, izoliuoti, tačiau
išliko Dievo tautos, Bažnyčios nariais. Galime daug išmokti iš šios istorijos, - baigdamas
savo katechezę sakė popiežius Pranciškus.
* Bendrojoje trečiadienio audiencijoje
dalyvavo ir popiežių pasveikino Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas
Linkevičius, lydimas ambasadorės prie Šventojo Sosto Irenos Vaišvilaitės. (Vatikano
radijas)