Popiežiaus Pranciškaus katechezė apie sakramentus. Krikštas (+video)

Trečiadienio rytą vykusioje pirmoje šiais metais bendrojoje audiencijoje popiežius Pranciškus pradėjo naują katechezių ciklą apie sakramentus ir šį kartą kalbėjo apie Krikštą. Pats Popiežius pradėdamas katechezę atkreipė dėmesį į sutapimą, kad ateinantį sekmadienį Bažnyčia minės Kristaus Krikštą Jordano upėje.

Krikštas tai sakramentas, kuriuo remiasi mūsų tikėjimas ir kuris mus, kaip gyvus narius, įskiepija į Kristų ir jo Bažnyčią. Kartu su Eucharistija ir Sutvirtinimo sakramentu, jis sudaro vadinamuosius „Įkrikščioninimo“ sakramentus, kurie yra tarsi vienas didis sakramentinis įvykis, padarantis mus panašius į Kristų ir paverčiantis mus gyvais jo buvimo ir meilės ženklais.

Gali kilti klausimas, - sakė popiežius Pranciškus, - ar tikrai be Krikšto neįmanoma būti krikščionimis ir sekti Kristumi? Ar tai ne tik formalus bažnytinis aktas, kuriuo vaikui suteikiamas vardas? Gali kilti toks klausimas, kaipgi ne. Į tai mums atsako apaštalas Paulius, rašydamas: „Argi nežinote, jog mes visi, pakrikštytieji Kristuje Jėzuje, esame pakrikštyti jo mirtyje? Taigi krikštu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą“ (Rom 6,3-4). Vadinasi, tai ne tik formalumas. Krikštas paliečia mūsų būties gelmes. Tai ne tas pats: pakrikštytas vaikas ir nepakrikštytas vaikas; pakrikštytas žmogus ar nepakrikštytas žmogus. Krikštu mes panardinami į tą nesenkančią gyvybės versmę, kokia yra Jėzaus mirtis, į tą didžiausią meilės auką visoje istorijoje, ir šios meilės dėka galime gyventi naują gyvenimą, jau nebūdami pavaldūs blogiui, nuodėmei ir mirčiai, bet bendrystėje su Dievu ir broliais.

Daugelis iš mūsų neatsimename šio sakramento šventimo, ir tai suprantama, nes buvome pakrikštyti vos gimę. Aš jau du ar tris kartus šioje aikštėje klausiau, – klausė Šventasis Tėvas, - kas iš jūsų atsimena savo krikšto datą? Ką ją žino, pakelkite ranką. Nedaug kas. Bet tikrai labai svarbu žinoti dieną, kurią aš buvau panardintas į tą sraunų Jėzaus atnešto išganymo upelį. Leiskite jums duoti patarimą. Ne patarimą, bet užduotį. Šiandien sugrįžę į namus pabandykite sužinoti savo krikšto datą. Svarbu žinoti tos laimingos dienos datą. Jos nežinant, kylą grėsmė užmiršti ir krikštu mums suteiktą dovaną, žiūrėti į krikštą kaip į praeities faktą, įvykusį ne mūsų pačių, bet mūsų tėvų valia, neturintį jokios įtakos mūsų dabarčiai. Turime pažadinti savyje Krikšto atminimą. Esame pašaukti savo Krikštu gyventi kiekvieną dieną, kaip šiandien svarbia mūsų gyvenimo dalimi. Jei sugebame sekti Kristų ir pasilikti Bažnyčioje, su savo ribotumu, silpnumu ir nuodėmėmis, tai tik dėl to, kad šio Sakramento dėka mes tapome naujais kūriniais ir apsivilkome Kristumi. Krikšto galia išvaduoti iš gimtosios nuodėmės mes buvome įskiepyti į Jėzaus bendrystę su Tėvu. Mes skelbiame naują viltį, nes šią naują viltį mums duoda Krikštas ir nieks negali jos užgesinti, nes ši viltis nenuvilia. Atsiminkite, tai yra tiesa. Viešpaties viltis niekada nenuvilia. Krikšto dėka mes pajėgiame atleisti ir mylėti tuos, kurie mus įžeidinėja ir skriaudžia, sugebame atstumtuosiuose ir vargstančiuose žmonėse atpažinti mums artimo ir mus lankančio Viešpaties veidą.

Ir paskutinis svarbus elementas, - sakė Pranciškus, - klausiu: ar gali žmogus pats pasikrikštyti? Ne, negali! Niekas negali savęs pakrikštyti. Galime norėti krikšto, galime jo trokšti, bet visada reikia, kad jį kas nors kitas suteiktų Viešpaties vardu. Krikštas yra dovana, suteikiama broliško rūpinimosi vieni kitais ir dalijimosi kontekste. Visada istorijoje vienas krikštija kitą. Tai tarsi malonės grandinė. Tai broliškumo ir sūniško bei dukteriško santykio su Bažnyčia aktas. Krikšto šventime atpažįstame Bažnyčios bruožus. Ji kaip Šventąja Dvasia vaisinga motina gimdo Kristui naujus vaikus.

Iš visos širdies prašykime Viešpatį, kad padėtų mums kiekvieną dieną gyvenime jausti Krikštu gautą malonę. Mūsų broliai mumyse tesutinka tikrus Dievo vaikus, tikrus Kristaus brolius ir seseris, tikrus Bažnyčios narius. Ir neužmirškime šios dienos namų darbo: klauskime, sužinokime savo krikšto datą. Kaip žinau savo gimimo datą, taip turiu žinoti ir krikšto datą, nes tai šventa diena, - baigė pirmąją sakramentams skirtą katechezę popiežius Pranciškus. (Vatikano radijas)